BNS Spaudos centras

Paauglys nuolat save kritikuoja? Psichologė pataria, kaip stiprinti jo savivertę

„Aš niekam tikęs“, „man vis tiek nepavyks“, „visi geresni už mane“. Išgirdę tokius paauglio žodžius tėvai dažnai skuba prieštarauti ir priminti, kiek daug jis sugeba. Tačiau „SOS vaikų kaimai Lietuva“ psichologė Uršulė Toleikytė siūlo pirmiausia pasidomėti, kas paskatino taip pasijausti. Paauglio pasitikėjimą savimi stiprina artimas ryšys su tėvais, kuriame jis jaučiasi saugus dalytis ne tik džiaugsmais, bet ir nesėkmėmis ar abejonėmis savimi.

Prastas pažymys, nesutarimas su draugu ar atstūmimas klasėje paaugliui gali reikšti daugiau nei vieną nepavykusią dieną.Tokios patirtys gali paskatinti jį neigiamai vertinti save: „esu prastesnis už kitus“, „manęs nepriima“.Tėvams svarbu išgirsti ir tai, kas slypi už savikritiškos frazės, ir padėti paaugliui atskirti patiriamus sunkumus nuo savo vertės. 

Išklausykite ir priimkite paauglio jausmus

„Kai vaikas save nuvertina, natūraliai atsiranda noras jį iškart nuraminti. Vis dėlto atsakymas „baik, tu juk šaunuolis“ gali nepalikti vietos papasakoti, dėl ko jam skauda. Paauglys gali išgirsti, kad taip jaustis nereikėtų, nors tėvai tik norėjo padrąsinti. Jam nesėkmė ar skaudi patirtis gali atrodyti kaip įrodymas, kad jis apskritai yra nieko vertas“, – sako „SOS vaikų kaimai Lietuva“ psichologė Uršulė Toleikytė.

Pokalbio pradžioje galima pasiteirauti: „Girdžiu, kad dabar labai savimi nusivylei. Kas nutiko?“ arba „Man svarbu suprasti, dėl ko taip jautiesi. Nori papasakoti?“ Svarbu kalbėti ramiai ir skirti laiko paauglio išsklausymui. 

Pripažinti vaiko išgyvenimą nereiškia sutikti su jo nuomone, kad jis nieko vertas. Svarbu parodyti, kad girdime jo jausmus, ir kartu padėti pažvelgti į situaciją iš šalies, apsvarstyti kitus galimus jos paaiškinimus. Pavyzdžiui, galima paklausti: „Kaip manai, ką tavo draugas ar draugė norėjo pasakyti? Galbūt tai, ką išgirdai, galima suprasti ir kitaip?“ Taip pat verta priminti paaugliui, kas jam sekasi, kokiose veiklose jis jaučiasi stiprus ir gali save išreikšti.

Galima sakyti: „Matau, kad tau labai skaudu. Tu man svarbus, ir noriu suprasti, kas šiandien nutiko.“ Jei paauglys iškart kalbėti nenori, svarbu suteikti jam erdvės, neskubinti ir parodyti, kad esame šalia, o prie pokalbio galėsime grįžti tada, kai jis bus pasiruošęs.

Padėkite paaugliui pamatyti savo stiprybes

U. Toleikytė atkreipia dėmesį, kad stiprybės nebūtinai atsiskleidžia per reikšmingus pasiekimus. Jos gali reikštis per rūpestį gyvūnu, atidumą kitam žmogui, gebėjimą aiškiai išsakyti nuomonę, domėjimąsi technologijomis, kūryba ar kitais pomėgiais.

Tėvai gali padėti šias savybes pastebėti įvardindamivaiko stiprybes: „Mačiau, kaip kantriai padėjai sesei“, „Pastebėjau, kiek dėmesio skyrei piešinio detalėms“, „Ši užduotis buvo sunki, bet ieškojai, kaip ją atlikti“. Taip paauglys išgirsta, ką suaugusysis iš tiesų pastebėjo, ir turi progą pamatyti savo pastangas.

Galima paklausti, ką jis kuria, kas jam patinka pasirinktame žaidime ar kodėl domisi konkrečia tema, neskubant vertinti, ar tai naudinga. Bendras laikas ir dėmesys neturėtų būti skiriami tik už gerus rezultatus.

Priimkite paauglio savitumą ir venkite palyginimų

„Tavo sesė tai sugeba“, „kiti kažkaip susitvarko”, „mano laikais mes susitvarkydavom ir nesiskųsdavom” – tokie palyginimai nukreipia dėmesį į tai, kuo paauglys neatitinka kitų.Psichologė rekomenduoja verčiau pastebėti ir palaikyti paauglio savitumą, priimti, kad jo išgyvenimai, poreikiai ir reakcijos gali skirtis nuo kitų. Svarbu padėti jam atrasti savo stiprybes, o ne matuoti save pagal kitų pasiekimus ar lūkesčius.

Emocinis paauglio palaikymas ir priėmimas nereiškia, kad šeimoje nebereikia taisyklių ir atsakomybės. Svarbu išlaikyti aiškias ribas ir susitarimus, tačiau aptariant netinkamą elgesį kalbėti apie konkretų veiksmą, o ne klijuoti etiketes. Užuot sakius „esi tinginys“, galima priminti: „Buvome sutarę, kad šiandien sutvarkysi virtuvę. Darbas liko nepadarytas. Kada jį pabaigsi?“ Taip paaugliui aiškiai primenama jo atsakomybė, kartu paliekant erdvės aptarti, kas sutrukdė laikytis susitarimo.

Paauglį veikia ne tik tai, kaip tėvai kalba su juo, bet ir tai, kaip jie kalba apie save. Suaugusiojo žodžiai „suklydau, pabandysiu pataisyti“ gali tapti kasdieniu pavyzdžiu, kaip pripažinti klaidą savęs nežeminant. Todėl tėvams verta atkreipti dėmesį ir į savo santykį su savimi – kaip jie rūpinasi savo poreikiais, kūnu, emocijomis, poilsiu ir asmeninėmis ribomis.

Kada savivertės sunkumai turėtų kelti nerimą?

Paauglystėje savivertė gali būti ypač trapi. Šiuo laikotarpiu tampa vis svarbiau, kaip paauglį vertina kiti, stiprėja savęs suvokimas, formuojasi tapatumas, todėl gali svyruoti ir jo pasitikėjimas savimi, emocinė savijauta. Tai gali būti natūrali paauglystės dalis. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, jei savęs nuvertinimas kartojasi, paauglys ilgą laiką jaučiasi prislėgtas ar irzlus, atsitraukia nuo draugų, praranda susidomėjimą anksčiau mėgtomis veiklomis arba pastebimai keičiasi jo miegas, valgymas ir kasdienis gyvenimas. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.

„Tėvams nereikia vienu pokalbiu pakeisti paauglio nuomonės apie save. Galima pradėti nuo to, kad jo žodžiai bus priimti rimtai, o sunkumus bus galima aptarti kartu. Kasdienis dėmesys, pagarbus bendravimas ir galimybė dalyvauti sprendžiant savo problemas padeda kurti santykį, kuriame paauglys gali geriau pažinti ir priimti save“, – sako U. Toleikytė.

Daugiau kasdienių situacijų ir rekomendacijų tėvams pateikiama „SOS vaikų kaimai Lietuva“ skaitmeniniame praktiniame gide „Paauglystės kasdienybė“. Jame aptariamos tėvų emocijos, paauglio savivertė, ribos, patyčios ir kiti paauglystėje kylantys sunkumai. Nemokamą gidą galite atsisiųsti čia: https://sosvaikukaimai.lt/gidas-tevams

Pranešimą paskelbė: Justina Šereikaitė, SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2026-11-17 09:03
Kontaktinis asmuo
Kontaktai žiniasklaidai:
Justina Šereikaitė
Komunikacijos specialistė
SOS vaikų kaimai Lietuva                                                             
Mob. +37061882899
El. p. [email protected]
logo