Padangų atliekos – ne šiukšlės: atsakingas jų tvarkymas prasideda nuo kiekvieno mūsų
Kiekvieną pavasarį ir rudenį, prasidėjus padangų keitimo sezonui, Lietuvoje vėl išryškėja klausimas – kur keliauja naudoti nebetinkamos padangos?
Nors šalyje veikia jų surinkimo ir tvarkymo sistema, pamiškėse, pakelėse ar prie konteinerių vis dar galima išvysti paliktų padangų. „Padangų importuotojų organizacijos“ (PIO) teigimu, problema nėra vien atliekų surinkimas. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad visa grandinė – nuo padangos pateikimo Lietuvos rinkai iki jos surinkimo ir perdirbimo – veiktų skaidriai ir atsakingai.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2024 metais Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta beveik 35,5 tūkst. tonų daugiau kaip 3 kg sveriančių padangų, o atliekų tvarkymą įrodančiuose dokumentuose nurodyta daugiau kaip 28,6 tūkst. tonų sutvarkytų padangų atliekų. Tai – didžiulis medžiagų srautas, kurį būtina tinkamai suvaldyti, kad naudotos padangos netaptų ilgalaike našta aplinkai.
Nuo 2025 metų padangų gamintojams ir importuotojams nustatyta 85 proc. padangų atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, skaičiuojama pagal Lietuvos vidaus rinkai patiektų padangų kiekį. Nuo 2030 metų ši užduotis didės iki 90 procentų.
Padanga turi gyvenimą ir po automobilio
Naudota padanga nėra bevertė šiukšlė. Tinkamai surinkta ir perduota atliekų tvarkytojams ji tampa antrinių žaliavų šaltiniu. Perdirbant padangas galima atskirti gumą, metalą ir tekstilės komponentus, o gautos medžiagos panaudojamos naujiems produktams arba kitais teisės aktuose numatytais būdais.
PIO vykdančioji direktorė Jekaterina Volkė pabrėžia žiedinės ekonomikos principą: „Džiaugiamės pateisindami pasaulinių padangų gamintojų lūkesčius, užtikrindami, kad jų padangos, iš gamyklos atkeliavusios į Lietuvą, atitarnavus savo laiką, vėl grįžtų į gamyklas, kur perdirbus atgyja naujam gyvenimui.” Tai ir yra vienas svarbiausių atsakingo padangų atliekų tvarkymo tikslų – užtikrinti, kad kuo didesnė panaudotų medžiagų dalis sugrįžtų į ekonominį ciklą, o ne liktų gamtoje ar patektų į nelegalius atliekų srautus.
Sistema veikia tik tada, kai atsakomybę prisiima visa grandinė
Gamintojams ir importuotojams tenka pareiga finansuoti ir organizuoti jų į rinką išleistų gaminių atliekų tvarkymą. Pardavėjai, servisai ir kiti rinkos dalyviai taip pat turi savo pareigas, o vartotojo pasirinkimas, kur pirkti padangas ir kam patikėti jų keitimą, lemia, ar atliekos pateks į legalią bei kontroliuojamą sistemą.
„Čia svarbus yra socialinės atsakomybės aspektas. Mūsų indėlis į kelią link švaresnio pasaulio priklauso nuo to, į kokį verslą kreipiamės dėl paslaugų. Padangų tvarkymo sistema jau yra, tik reikia, kad visa ši grandinė veiktų tvarkingai“, – sako J. Volkė.
Ši atsakomybė tampa ypač aktuali kalbant apie neapskaitytus padangų srautus. Jeigu padangos į rinką patenka neskaidriai, už jų būsimą sutvarkymą nėra tinkamai prisiimama atsakomybė. Galiausiai tokios atliekos vis tiek kažkur atsiranda – servisuose, atliekų surinkimo aikštelėse ar, blogiausiu atveju, gamtoje. Jų sutvarkymo našta tuomet tenka tiems rinkos dalyviams, kurie savo prievoles vykdo sąžiningai.
Todėl PIO nuosekliai akcentuoja ne tik atliekų surinkimo apimčių svarbą, bet ir skaidrią apskaitą bei vienodas konkurencijos sąlygas visiems padangų rinkos dalyviams.
Vairuotojui už senų padangų pridavimą antrą kartą mokėti nereikia
Viena dažniausių priežasčių, kodėl padangos vis dar paliekamos netinkamose vietose, gali būti paprasčiausias informacijos trūkumas. Gyventojams yra numatyti keli teisėti ir nemokami būdai atsikratyti naudotomis padangomis.
Keičiant padangas autoservise, jame galima nemokamai palikti tiek senų padangų, kiek jų keičiama. Perkant naujas padangas, pardavėjas turi priimti tokį patį skaičių tam pačiam transporto priemonės tipui skirtų senų padangų.
Todėl senos padangos išmetimas miške, prie buitinių atliekų konteinerių ar kitoje tam neskirtoje vietoje negali būti logiškai paaiškinama ar pateisinama, legali sistema vartotojui jau suteikia galimybes padangomis atsikratyti tinkamai.
Atsakingas pasirinkimas prasideda dar perkant padangas
Vartotojo atsakomybė prasideda ne tuomet, kai padanga tampa atlieka. Ji prasideda renkantis, iš ko padangą pirkti ir kur ją montuoti.
Pirkdamas iš skaidriai veikiančio pardavėjo, vartotojas dalyvauja sistemoje, kurioje gamintojai ir importuotojai finansuoja padangų atliekų surinkimą bei sutvarkymą. PIO požiūriu, būtina kalbėti ne tik apie tai, kur padėti seną padangą, bet ir apie atsakingą vartojimą apskritai: rinktis skaidriai veikiančius pardavėjus ir servisus, reikalauti pirkimo dokumentų, o susidariusias atliekas perduoti tik teisėtai veikiančiai sistemai.
Padanga, kurios nebereikia vartotojui, neturi tapti aplinkos problema. Tinkamai perduota ji tampa žaliava, kurią galima panaudoti dar kartą. Todėl atsakingas padangų atliekų tvarkymas yra ne vien teisės aktuose nustatyta prievolė – tai praktinis žiedinės ekonomikos principas, leidžiantis mažinti atliekų kiekį, tausoti išteklius ir kurti švaresnę aplinką.