Spaudos centras
Spaudos centras
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą, ragindama atlikti parlamentinį tyrimą dėl 2020-2024 metais Seime priimtų įstatymų, kurie padarė didelę žalą valstybei, vartotojams ir lošimo paslaugų rinkai.
Pasak NLŽVA prezidento Liutauro Ulevičiaus, konservatorių vadovaujamas Seimas ir Vyriausybė, kitos atsakingos institucijos ignoravo teikiamus argumentus ir priiminėjo sprendimus, kurie skatino didžiausios socialinės rizikos lošimų dominavimą, tuo pačiu sugriaudami nuo 2002 metų kurtą nuosaikių lošimo paslaugų rinką. To pasekmė – Seimo kadencijos metu daugiau nei dvigubai (nuo 150,4 iki 315,9 mln. eurų atitinkamai 2020 ir 2024 metais) išaugusios Lietuvos gyventojų išlaidos lošimo paslaugos (apima azartinius lošimus ir loterijas), beveik 4 kartus nuo 17,3 iki 66,5 tūkst. (atitinkamai 2020 ir 2024 metų pabaigoje) išaugęs prašymų neleisti lošti skaičius.
Asociacijos vertinimu, pagrindinė rinkos problema – jos struktūros pokyčiai dėl netinkamų sprendimų, kai rinka radikalizuota, nes valstybės reguliavimo klaidos skatino didžiausios socialinės rizikos nuotolinius lošimus, kurie nuo 2020 iki 2024 metų paaugo net 141%, kai nuosaikūs lošimai buvo sistemingai ribojami. Prie to reikšmingai prisidėjo klaidingas aiškinimas, neva visos lošimo paslaugos vienodos (tuo pagrindu suvienodinta mokestinė našta, ignoruoti socialinių rizikų skirtumai).
Iki šiol aiškiai nesuformuluotos valstybės politikos problema – faktinis monopolis loterijų sektoriuje. Dvi susijusių privačių asmenų valdomos bendrovės dominuoja (gauna 99,7% sektoriaus pajamų), tačiau valstybė ignoruoja jų kaupiamą viršpelnį, nors daugelyje Europos valstybių loterijos yra išskirtinai valstybės valdomas mechanizmas kaupti finansines lėšas visuomeninių veiklų finansavimui.
Todėl NLŽVA ragina Seimo narius atkreipti dėmesį į ankstesnės kadencijos metu priimtų įstatymų neigiamas pasekmes ir imtis skubių veiksmų padėčiai stabilizuoti.
Pirma, asociacijos vertinimu, būtina imtis skubių priemonių gelbstint rinkos struktūrą ir užtikrinant nuosaikių lošimo paslaugų tvarią pasiūlą ne tik šiandien, bet ir ateityje. Būtina skubiai atšaukti perteklinius ribojimus antžeminiams lažybų ir totalizatoriaus punktams, bingo ir B kategorijos lošimo automatų salonams. Ir priešingai, turi būti nustatyti (pavyzdžiui, naujausios praktikos Vokietijos pavyzdžiu) papildomi barjerai nuotolinių lošimų paslaugoms, dalį jų (pavyzdžiui, gyvus stalo lošimus) visiškai uždraudžiant, o kitoms (pavyzdžiui, A kategorijos lošimų automatams) nustatant pagrindinius parametrus – didžiausio statymo dydį, trumpiausią vieno lošimo ciklo trukmę ir kitus. Taip mažinant socialinę riziką.
Antra, dominuojančių rinkoje nuotolinių lošimų ir loterijų organizatorių uždirbamas viršpelnis turėtų būti grąžinamas valstybei per nustatytą progresinio lošimų ir loterijų mokesčio modelį.
Trečia, kartu turėtų būti imamasi priemonių atkuriant Nacionalinės loterijos modelį, kurio kontrolę 100% vykdytų valstybė.
Ketvirta, dėl padarytų rinkos priežiūros klaidų turėtų būti reorganizuojama Lošimų priežiūros tarnyba ir grįžtama prie pasaulyje pažangiausio ir pasiteisinusio nepriklausomos priežiūros institucijos modelio, kokį 2001-2011 metais turėjo ir Lietuva, kai veikė Valstybinė lošimų priežiūros komisija, kol savo sprendimais jos nesunaikino TS-LKD.
Apie asociaciją
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) veikia nuo 1994 metų, aktyviai dalyvavo legalizuojant azartinius lošimus Lietuvoje, koncentruojasi išimtinai į klausimus susijusius su lošimo paslaugų (lošimų ir loterijų) teisiniu reguliavimu, atlieka teisės aktų analizę ir vertinimą, teikia siūlymus valstybės institucijoms. Ilgametė asociacijos ekspertinė patirtis, įžvalgos ir analizė turėtų padėti valstybei ištaisyti padarytas teisinio reguliavimo klaidas, užtikrinti efektyvesnį valstybės reguliavimą, didinti biudžeto pajamas ir neutralizuoti neigiamas socialines pasekmes visuomenei, tuo pat metu užtikrinti tvarų lošimo paslaugų rinkos funkcionavimą.
