Pagražinę Vilniaus televizijos bokštą nepabūgo imtis ir gimtųjų Prienų

„Jei sugebėjome savo langais pagražinti Vilniaus televizijos bokštą, sugebėsime ir gimtuosius Prienus padaryti gražesniais“, - šypsojosi Vytautas Mitkevičius. Bendrovės „Windowsa“ įkūrėjas iš daugybės investavimo galimybių išsirinko savo gimtąjį miestą. 

Prienų gyventojų ir miesto svečių akį jau keletą metų traukia čia vystomas neįprastas gyvenamojo būsto projektas „Nemuno parkas“. Gamtos prieglobstyje prie Nemuno upės, vietoje apleistų sovietinių pastatų, išdygo modernus daugiabutis, kurio visi apartamentai buvo išparduoti stebėtinu greičiu. 

Netrukus startavo ir antrasis etapas – aukštos kokybės kotedžų kvartalėlis. Ši atkarpa taip pat sparčiai artėja pabaigos link. Eilėje – trečiasis etapas, kuriame laukia dar ambicingesni planai. Jie susiję ir su ilgalaike miesto plėtros strategija, tad čia procesai užtrunka ilgiau.

„Mūsų pardavimų rezultatai įrodo, kad tokiuose nedideliuose, bet perspektyviuose miesteliuose kaip Prienai yra kokybiško būsto poreikis. Jį perka nebūtinai prieniškiai. Daug kas vertina geografinę padėtį, šalia esančio Birštono kaimynystę, patogų Kauno bei Vilniaus pasiekiamumą. O svarbiausia – čia apgaubiančią namų ramybę bei komforto lygį“, - vardino Vytautas Mitkevičius.

Kadaise jo įkurta langų projektavimo ir gamybos įmonė „Windowsa“ ėmėsi iššūkio aprūpinti langais aukščiausią Lietuvos pastatą – Vilniaus televizijos bokštą. Nors daug kam tokia užduotis atrodytų sunkiai įkandama, kauniečiai jį įvykdė be priekaištų. Tad dabar, kaskart atvykę į sostinę, jie iš tolo mato savo darbo vaisius.

Nemenkas iššūkis bendrovės specialistų laukė ir su „Nemuno parko“ projektu.

- Kaip kilo idėja provincijoje įrengti aukštos kokybės būsto kvartalą? - paklausėme V. Mitkevičiaus.

- Kaip ir daug kas gyvenime - per asmenines patirtis bei ryšį su Prienais, kuris tęsiasi daug dešimtmečių. Čia prabėgo mano vaikystė ir paauglystė. Dabartinė „Nemuno parko“ vieta – buvusios mokyklos teritorija - buvo mūsų žaidimų ir nuotykių aikštelė. Ten sportuodavome, laipinėdavome, pramogaudavome, landžiodavome. Taip, kad ten žvalgyba buvo atlikta gerokai iš anksto. Iščiupinėjome kiekvieną metrą (juokiasi)... Vėliau buvo apmaudu matyti kaip ta apleista teritorija ėmė merdėti.

- Verslininkai daug mieliau investuoja į didmiesčius arba pajūrio kurortus. Ar nebuvo baimės skaudžiai nudegti, nes pirkėjai tiesiog nesupras jūsų siūlomos idėjos?

- Buvo noras gimtajame mieste padaryti kažką vertingo, kas taptų traukos centru, stipriu ženklu žmonėms kurtis Prienuose, suteiktų grąžos miestui. Be abejo, kaip ir visur, rizikos buvo, tačiau nė akimirkai nesigailiu dėl tokio pasirinkimo. Pastatėme išskirtinės kokybės daugiabutį, su sporto sale viduje, su išskirtine aplinka tiek kiemo teritorijoje, tiek už jo ribų. Toliau išdygo mūsų kotedžų linija. Taip nuosekliai augame ir plečiamės. Dabar, kaskart grįžtant į Prienus, smagiausia matyti, kaip jie nuolat gražėja. Kartais net sunku patikėti, kokios mažos įžiebtos kibirkštėlės pakako, kad miestas imtų šitaip keistis!

- Kokius pokyčius turite mintyje?

- Daugelis verslų ėmė sekti mūsų pavyzdžiu, o ir Prienų valdžia padeda gražinti miesto erdves, vystyti infrastruktūrą. Prienai tampa vienu patogiausių gyventi Lietuvos miestų. Čia nėra jokių spūsčių, beprotiškos skubos, vaikai pėstute pasiekia mokyklas, po jų – būrelius, baseiną, kitas pramogų vietas. O kur dar žaliosios erdvės, Nemuno upės privalumai!

- Ar matėte konkrečių pavyzdžių, kai didžiųjų miestų gyventojai keliasi į Prienus?

- Žinoma! Ne vienas „Nemuno parko“ pirkėjas yra iš Vilniaus, Kauno arba užsienio didmiesčių. Žmonės, pavargę nuo didmiesčio įtampų, lėkimo, todėl kuriasi mažesniuose miesteliuose. Beje, keletas mano draugų taip pat yra įsigiję mūsų būstą. Jie supranta, kad ši investicija sugrįžta ne tik per būsto komfortą bei lygį, bet ir per gyvenimo laisvę. Čia nebereikia švaistyti savo brangiausio resurso – laiko: nei dideliems atstumams mieste, nei spūstims ar parkavimo vietos paieškai, eilėms prie kavinės, sporto klubo, baseino. Visas tas laikas lieka šeimai, draugams, pomėgiams, pilnavertiškam darbui ir poilsiui.

- Visai greta jūsų kvartalo įspūdingai vingiuoja Nemunas. Kiek svarbi šios upės kaimynystė?

- Man asmeniškai tai – neatsiejama vaikystės dalis. Nemune maudydavomės, žvejodavome, vėliau ten buvo rimtesnio sporto laikotarpis. Keletą metų lankiau irklavimo treniruotes Birštone. Neabejoju, kad šalia pratekanti didžiausia šalies upė yra didelis privalumas ir dabartiniams mūsų kvartalo gyventojams.

- Prienai suteikia tam tikrą kurorto pojūtį…

- Miestas savo dvasia labai artimas kurortui. Skirtingai nuo didmiesčių, kur gal taip pat yra sutvarkyti dviračių takai, Prienuose yra vandens prieplauka. Norint prasiblaškyti galima po darbo ar savaitgalį trumpam išplaukti iki Birštono, o ten pavalgius ar aplankius sveikatinimo procedūras, grįžti namo. Jei yra daugiau laiko bei noro pajausti didmiesčio šurmulį, galima nuplaukti iki Kauno. Jei neturite savo katerio ar valties - jokių problemų, nes kursuoja keleivinis vandens transportas. Žinoma, visada galima tą patį maršrutą greitai įveikti ir automobiliu.

- Turbūt nemažai keliaujate po Europą. Lyginant su mažais užsienio miesteliais, į kurį jums panašiausi Prienai?

- Iš tiesu, mes išsamiai domėjomės panašiais projektais užsienyje. Prieš pradėdami darbus susiformavome platesnį požiūrį apie miesto vystymąsi. Prienus galima lyginti su upiniais miestais. Pavyzdžiui, esančiais Vokietijoje, palei Dunojaus ar Reino upes. Panaši struktūra, panašūs gyventojai. Yra daug alternatyvų kelionėms automobiliu. Dėka upės gerai išvystyta laivyba, daugelis turi savo vandens transportą, taip pat daug ką galima pasiekti dviračiais.

- Jūs pats į Prienus grįžtate tik dėl verslo reikalų?

- Po studijų su šeima įsikūrėme Kaune, bet Prienuose esame dažni svečiai. Net ne svečiai, o praktiškai vietiniai. Čia gyvena mano tėvai, draugai, čia auga mūsų projektas. Todėl man labai rūpi kaip šis miestas atrodo ir kaip jis atrodys po daugelio metų.