Tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ specialistai pastebi, kad investuotojams akis į akį susidūrusiems su pajamų deklaracijomis vis dar kyla neaiškumų. Pirmą kartą tarpusavio skolinimo platformose gautas pajamas jie turėjo deklaruoti jau pernai. Šiemet iki gegužės 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka tai turės padaryti dar kartą.
Deklaruotinas pajamas tarpusavio skolinime sudaro išmokėtos palūkanos ir gautos pajamos už reikalavimo teisių perleidimą. Tiek išmokėtoms palūkanoms, tiek gautoms pajamoms iš prekybos reikalavimo teisėmis, nustatytas 15 proc. dydžio pajamų mokesčio tarifas. Gyventojai gautas pajamas turi deklaruoti pateikdami metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM308 formą. Išmokėtos palūkanos turi būti deklaruojamos metinės pajamų mokesčio deklaracijos priede GPM308P.
„Per tarpusavio skolinimo platformas nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos palūkanos (įskaitant ir vėlavimo palūkanas) priskiriamos B klasės pajamoms ir už jas 15 proc. pajamų mokestį turės susimokėti patys investuotojai. Tuo tarpu su nenuolatiniais Lietuvos gyventojais situacija yra priešinga – jiems išmokėtos palūkanos priskiriamos A klasės pajamoms ir už jas mokesčius turi sumokėti palūkanas išmokėjusi platforma. Pagal šiuo metu VMI pateiktą išaiškinimą, nuostolių dėl laiku negrąžinamų paskolų ar sumokėtų mokesčių atskaitymai nuo gautų palūkanų, nėra leidžiami. Pavyzdžiui, kai kuriose tarpusavio skolinimo platformose yra taikomi ir investicijų užtikrinimo, saugumo mokesčiai“, – aiškina „Paskolų klubo“ valdybos pirmininkas Evaldas Remeikis.
Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie gavo pajamų ne tik iš išmokamų palūkanų, tačiau ir iš reikalavimo teisių perleidimo, pastarąsias pajamas turės deklaruoti užpildant metinės pajamų mokesčio deklaracijos priedą GPM308T. Šios pajamos taip pat priskiriamos B klasės pajamoms, todėl ir už jas nuolatiniai Lietuvos gyventojai mokesčius turės susimokėti patys. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos pajamos iš reikalavimo teisių perleidimo apskritai nėra laikomas pajamų mokesčio objektu. Todėl pajamų mokestis Lietuvoje nuo šių metų nėra apskaičiuojamas ir sumokamas. Reikalavimo teisių pardavimui yra nustatytas 2 500 eurų neapmokestinamųjų pajamų dydis (skaičiuojamas su gautomis pajamomis pardavus ar kitaip perleidus visą kitą ne individualios veiklos turtą). Jeigu gyventojui šie sandoriai buvo nuostolingi arba iš jų nebuvo gauta pajamų, viršijančių parduoto turto įsigijimo kainą ir su šio turto pardavimu susijusių išlaidų, mokesčio deklaracijos priedo GPM308T pildyti nereikia.
„Kalbant vaizdžiau, siekiant apskaičiuoti iš prekybos reikalavimo teisėmis uždirbtą pelną, iš šių reikalavimo teisių bendros pardavimo kainos reikia atimti sandorių metu buvusią reikalavimo teisių bendrą likutinę vertę bei antrinėje rinkoje sumokėtus tarpininkavimo mokesčius. Verta atkreipti dėmesį, kad „Paskolų klubas“ rinkos kainomis siūlo supirkti investicijas į paskolas, kurių sutartys dėl laikų nevykdomų įsipareigojimų bus nutrauktos. Tokiu būdu investuotojai patirtais nuostoliais gali mažinti pelną, kuris uždirbtas iš reikalavimo teisių prekybos antrinėje rinkoje. Visa tai reikia tinkamai pateikti pajamų deklaracijoje“, – aiškina E. Remeikis.
Evaldas Remeikis patikslina, jog kai kurios Lietuvoje veikiančios tarpusavio skolinimo platformos komandose turi patyrusius teisininkus ir specialistus, kurie investuotojus geranoriškai konsultuoja ir pajamų deklaravimo klausimais. Taigi esant neaiškumams profesionalių patarimų galima gauti kreipiantis į tarpusavio skolinimo platformos, kuri ir padėjo tas pajamas sukaupti, darbuotojus.
„Paskolų klubas“ – vienintelė tarpusavio skolinimo įmonė, turinti el. pinigų įstaigos licenciją. Dar vienas platformos privalumas – investuotojams suteikiama galimybė investuoti mažesne rizika pasinaudojus Užtikrinimo fondu. Kaip įprasta užsienyje veikiančiose tarpusavio skolinimo platformose, „Paskolų klubas“ neatskleidžia investuotojo ir paskolos gavėjo duomenų, savo nariams užtikrina mokėjimus realiu laiku. Per pirmus veiklos metus platformoje išduota daugiau nei 2,5 mln. eurų paskolų, į kurias investuotojai investavo vidutiniškai su 20,22 % palūkanomis.
