Palangoje veikiančioje parodoje susitinka menas, filosofija ir... ekologija

Liepą Palangoje vykęs Lietuvos dailininkų sąjungos organizuotas menininkų pleneras, konferencija ir atidaryta paroda pakvietė į iškilų kūrėją Mikalojų Konstantiną Čiurlionį pažvelgti kitaip – ne kaip į tolimą mitą, o kaip į gyvą kultūrinį reiškinį, aktualų ir šiandien. Šiuo metu Palangos kurorto muziejuje eksponuojama paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: miškas, jūra ir...“ – ne tik proga išvysti šiuolaikinio meno interpretacijas, bet ir patirti čiurlioniškas idėjas.

Nuo klasikinio plenero – prie šiuolaikinio meno laboratorijos

„Šis renginys buvo tam tikra plenero interpretacija, kuri buvo įgyvendinta standartiniuose plenero rėmuose“, – sako projekto organizatorė Eglė Ganda Bogdanienė. Ir iš tiesų, tai buvo ne tradicinis pleneras, kurio metu menininkai gamtoje tapo realistiškus peizažus, o kūrybinė laboratorija, kurioje susitiko skirtingų sričių menininkai, dalijosi idėjomis ir eksperimentavo.

Pasak E. G. Bogdanienės, šiuolaikiniame kontekste „menas nebesiekia tiksliai atvaizduoti gamtos – pleneras tampa būdu patirti aplinką, permąstyti žmogaus ir gamtos ryšį“. Šiame projekte pagrindiniu kūrybiniu objektu tapo ne tiek Palangos peizažai, kiek pats M. K. Čiurlionis – jo kūrybos dvasia, mitas ir istorinis palikimas.

E. G. Bogdanienės teigimu, „vieta – Palanga – buvo naudojama tiek kaip bendra kūrybinė erdvė, tiek kaip atmosfera, pulsuojanti Čiurlionio aura“. Tai miestas, kuriame jis lankėsi, kūrė, vaikštinėjo drauge su savo būsima žmona Sofija, galbūt mintyse piešė savo garsiųjų paveikslų eskizus.

Paroda – visiems, kurie nori pajusti ryšį su šiuolaikiniu menu

Šiuo metu veikiančioje parodoje eksponuojami darbai, kuriuos sukūrė plenere dalyvavę 10 šiuolaikinio meno kūrėjų: Danas Aleksa, Ieva Augaitytė, Maris Čačka, Linas Liandzbergis, Robertas Narkus, Viktoras Paukštelis, Diana Radavičiūtė, Saulius Valius, Linas Žulkus ir pati E. G. Bogdanienė. Kiekvienas jų savo kūryboje tyrinėja žmogaus ir gamtos ryšį, kuris šiandien tampa vis aktualesnis.

„Visi kūriniai gimė tiek paraleliai, tiek skirtingu metu – kai kurie menininkai atkeliavo į plenerą jau su savo darbų užuomazgomis, kiti kūrė vietoje atsižvelgdami į kolegų darbus, o kai kurie kūriniai buvo sukurti vietoje, parodos eksponavimo metu – siekiant suvesti ir sujungti erdvę į vientisą diskusiją“, – sako E. G. Bogdanienė.

Pasak organizatorės, parodos kuratorė Aistė Kisarauskaitė padėjo sujungti skirtingus meninius pasakojimus į vientisą ekspoziciją, o skulptorius D. Aleksa kūrė ekspozicijos architektūrą – nepaprastai svarbų elementą, padedantį lankytojams pasinerti į kūrinių pasaulį. Menininkų kūriniuose naudojamos įvairiausios technikos nuo popieriaus, drobės, akvarelės, iki medienos, metalo, vilnos, šviesų projekcijų ir vaizdo įrašų. Darbuose įvairiomis išraiškos priemonėmis kalbama apie ateities ir praeities jungtis, civilizacijos klystkelius, tautos tapatybės spektrą, čiurlionišką vaizdo ir garso santykį ir kt.

Kultūrinis impulsas Palangai

Pleneras – tai ne tik menininkų kūrybinė, bendradarbiavimo erdvė, bet ir svarbus postūmis regioninei kultūrai. „Bendradarbiavimas, ypač tarp skirtingoms disciplinoms atstovaujančių menininkų, visada atneša įdomių rezultatų, ne vien plenerų metu, bet ir po jų. Labai dažnais atvejais tai nuveda į naują netikėtą bendrystę, naujų žinių įgavimą ir ateities projektus, – sako  E. G. Bogdanienė. – Plenero išliekamoji vertė – tai šiuolaikinio meno eksportavimas iš sostinės į Lietuvos regionus.“ Palanga, kaip vienas populiariausių Lietuvos kurortų, turi didžiulį potencialą tapti ne tik poilsio, bet ir kultūros traukos centru.

Pleneras – menininkams, jo rezultatas – kiekvienam iš mūsų

Tiek tradicinis pleneras, tiek dabar Palangoje įvykusi jo interpretacija yra menininkų susibūrimai, kurie, kaip ir daugelis meno renginių, vyksta uždarame rate. „Tačiau tą lemia ne menininkų bendruomenės uždarumas. Kultūros bendruomenė visada yra atvira plačiai žmonių auditorijai“, – teigia E. G. Bogdanienė.

Vis dėlto menininkų ir nemenininkų bendruomenės atskirtis atsiranda dėl poros priežasčių: renginių lankytojų ne iki galo atliktų namų darbų ir informacijos apie kultūrinius renginius sudėtingos sklaidos šių dienų komunikaciniame sraute.

„Susidomėjimas renginiu ir jo metu patiriamas malonumas dažniausiai proporcionaliai kyla ir krenta su lankytojo jau atsinešamu konteksto supratimu ir bendru kultūrinio išsilavinimo lygiu. Tam tikra prasme galima pasakyti, jog tai yra laisvalaikio praleidimas, reikalaujantis nemažai laiko investicijų, kurias sudaro ir namų darbai. Žinoma, egzistuoja begalės įvairių edukacijų, tačiau jos iš dalies gali pagelbėti uždengti konteksto spragas ir įkvėpti domėtis toliau“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

E. G. Bogdanienė pripažįsta, kad kartais lankytojams sunku suprasti ne tik kūrinius, bet ir jų pristatymus. „Šiuo atveju reikia suvokti, kad supaprastinti meno kūrinių kontekstus galima tik iki tam tikro lygio, nepradedant rizikuoti pačių meno kūrinių vertės kritimu“, – sako ji ir priduria, kad kokybiškų kultūros renginių organizatoriai negali į jų reklamą ir viešinimą investuoti tiek, kiek pramogų rengėjai, veikiantys tame pačiame informaciniame lauke.

Čiurlioniška paroda – kiekvienam

Nors plenere dalyvavo tik menininkai, jos rezultatu tapo kiekvienam žiūrovui skirta paroda, kurią norint suprasti nereikia ruošti namų darbų ar įgyti meno istorijos diplomo – pakanka būti atviram ir smalsiam. „Tikimės, kad paroda laukia visų lankytojų – be išimčių“, – plenero parodos atvirumą pabrėždama sako E. G. Bagdonienė. Lankytojai gali patirti neįprastą interpretaciją, kurioje menininkai ieško santykio ne tik su Čiurlioniu kaip kūrėju, bet ir jo istoriniu ir kultūriniu mitu. „Kviečiame praplėsti požiūrį į Čiurlionį, neužstrigti ties dogmatiniu žvilgsniu, padiktuotu mokyklos vadovėlių, ir ieškoti naujų sąsajų šiandienos kontekste“, – teigia organizatorė.

Paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: miškas, jūra ir...“ Palangos kurorto muziejuje veiks iki rugsėjo 28 dienos. Čia užsukusieji galės išgyventi šiuolaikinį plenero reiškinį, kur susitinka menas, filosofija ir net ekologija bei pažvelgti į M. K. Čiurlionį naujai – per šių dienų menininkų kūrinius, šiuolaikinio meno prizmę, kuri kalba apie mus ir mūsų laikmetį.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Jubiliejinę metų programą „Čiurlioniui 150“ kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Apie visa tai galite sužinoti  svetainėje ciurlioniui150.lt.

Daugiau informacijos apie svarbiausius Čiurlionio metų renginius gausite užsiprenumeravę naujienlaiškį interneto svetainėje ciurlioniui150.lt.