Paminėta socialinio verslo diena: Poveikis, kuris keičia

Minint tarptautinę socialinio verslo dieną, kuri kasmet pažymima trečiąjį lapkričio mėnesio ketvirtadienį, dėmesys Lietuvoje buvo sutelktas į regionų stiprinimą per socialinio verslo galimybes. Lapkričio 20 d. Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijoje, Rokiškio rajone, įvyko Regioninis socialinio verslumo forumas „Poveikis, kuris keičia“, subūręs ekspertus iš Lietuvos ir Latvijos. Renginyje diskutuota, kaip socialinis verslas gali tapti realiu pokyčių įrankiu regionuose ir kokių bendradarbiavimo formų reikia, kad būtų sprendžiami vietos bendruomenėms aktualūs socialiniai iššūkiai.

Socialinio verslo plėtra regionuose

Forumo dalyvius pasveikino garbingi svečiai ir partneriai, atstovaujantys skirtingus socialinio verslumo ekosistemos lygmenis iš Lietuvos ir Latvijos. Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas, sveikindamas forumo dalyvius, pabrėžė, kad susirinkome kalbėti ne tik apie verslą, bet ir apie prasmę, poveikį bendruomenėms, žmonėms. Rokiškis išsiskiria kaip šiaurės Lietuvos lyderis šioje srityje – tai rodo tiek paties forumo organizavimas, tiek aktyvus vietos bendruomenės įsitraukimas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Jonas Jarutis pabrėžė, kad reikšminga, jog toks forumas vyksta regione, tai atspindi ir jo atstovaujamos ministerijos požiūrį, ateities viziją – kuo didesnis dėmesys regionams, įsipareigojant jiems skirti 30 proc. investicijų. „Dabartinė Lietuvos vyriausybė laikosi požiūrio, kad mūsų šalis – ne tik du didieji miestai, bet 60-ties savivaldybių valstybė ir dėmesys proporcingai turi būti padalintas visiems. Socialinis verslas yra toks pat verslas, tik su socialinio teisingumo siekimo prieskoniu. Tai yra, kad pelno siekimas dera su tikslu spręsti visuomenės problemas – skatinti jaunimo, asmenų su negalia, senjorų užimtumą, mažinti atskirtį tarp bendruomenės narių, spręsti aplinkosaugos ar bet kokias kitas bendruomenėje iškylančias problemas.“

Rytinėje forumo dalyje buvo gilinamasi į socialinio verslo politikos ir strategijų plėtrą nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu. Pristatyti viešojo finansavimo bei partnerystės modeliai, galintys paskatinti socialinės ekonomikos augimą, taip pat akcentuota socialinio verslumo ekosistemos svarba savivaldybėms.  Tolesnė diskusija atskleidė socialinių inovatorių svarbą regioninėms bendruomenėms bei jų vaidmenį stiprinant vietinę socialinę sanglaudą. 

Vietos didvyriai: kaip socialinis verslas keičia bendruomenes

Popietinėje sesijoje „Vietos didvyriai: kaip socialinis verslas keičia bendruomenes“ buvo kalbama apie tai, kaip socialiniai verslai padeda spręsti vietos problemas, kuria darbo vietas ir stiprina bendruomeninę tapatybę. 

„Savivaldybėms vis dar trūksta žinių, atsakingų specialistų ir aiškių procesų, kurie leistų socialinį verslumą tikslingai įtraukti į strategines programas. Siekdama keisti šią situaciją, LISVA kartu su Rokiškio rajono savivaldybe žengė pirmuosius žingsnius – dvejus metus veikianti komanda įgyvendino mokymus, parengė Vietos veiksmų planą, o LISVA teikia ekspertinę pagalbą, rengia politinę apžvalgą ir rekomendacijas. Šių veiklų pagrindu Rokiškio rajono savivaldybės iniciatyva bus rengiamas memorandumas, kviečiantis šešias Šiaurės Lietuvos savivaldybes įtvirtinti socialinio verslumo stiprinimą savo strateginiuose dokumentuose“, – sakė Eglė Jokužytė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė. 

E. Jokužytė taip pat aktreipė dėmesį, kad bendraujant su socialiniais verslais – tiek augančiais, tiek tik pradedančiais veikti – nuolat girdima žinutė: „mūsų nemato“. Kad dialogas įvyktų tarp socialinių verslų ir savivaldybės atstovų, reikia, kad savivaldybėse atsirastų kompetentingi specialistai, galintys koordinuoti šią sritį ir suprasti jos poreikius. LISVA yra pasirengusi padėti savivaldybėms ir socialiniams verslams – stiprinti jų gebėjimus, teikti konsultacinę ir ekspertinę pagalbą bei kurti nuoseklų dialogą, kad socialiniai verslai būtų matomi ir išgirsti, o atsakingos institucijos galėtų kryptingai stiprinti socialinio verslumo plėtrą ir augimą regionuose.

Socialinio verslo unikalumą ir bendradarbiavimo svarbą akcentavo ir Regita Zeila, Latvijos socialinio verslo asociacijos projektų vadovė: „Tikime, kad socialinis verslas yra kažkas unikalaus, ir džiugu matyti, kad Latvijoje jau seniai ieškoma pusiausvyros tarp pasiūlos ir paklausos. Siekiame didinti socialinių verslų pajėgumus, populiarinti juos šalies mastu ir suburti visus veikėjus. Vis dažniau kalbame apie socialinio verslo inovacijas, o visus socialinius verslus vienija tai, kad žmonės geriausiai supranta kitus bendrapiliečius. Tai mus jungia, nes svarbiausia – žmonės, bendruomenė ir siekis paversti pasaulį geresne vieta gyventi. Tai yra mūsų misija. Mes visi drauge dirbame tam, kad pokytis paliestų kiekvieną.“

Iš Latvijos buvo pristatyti socialiniai verslai „Mājas TUVU“ (Zane Dreismane), teikiantis pagalbą pažeidžiamoms bendruomenėms, ir „4 vēji“ (Kristers Vējš), skatinantis jaunimo įtrauktį per kultūrinius bei edukacinius projektus. Lietuvai atstovavo Diana Kietienė su iniciatyva „Gėris rankose“, padedančia žmonėms su negalia integruotis į darbo rinką, bei kitas socialinis verslas „Kita mėnulio pusė“ buvo pristatyta video formatu.

Nuo vizijos iki realybės: socialinių verslų ateitis

Forumo baigiamojoje sesijoje vyko daugiasluoksnė diskusija, jungianti nacionalinės politikos, savivaldybių ir tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas. Viena iš svarbių temų buvo socialinio verslo samprata ir jos vystymas skirtingose šalyse, ypač – Latvijos pavyzdys.

„Socialinio verslo apibrėžimas yra labai aiškus – tai darbas žmogaus labui, siekiant ilgalaikio teigiamo pokyčio visuomenei. Oficialiai taip pat pabrėžiama, kad socialiniai verslai turi reinvestuoti gautą pelną į socialinės misijos įgyvendinimą, veikti darniai ir atsakingai. Tačiau dabar, po septynerių metų nuo šios sąvokos įvedimo, pereiname prie savo – latviškojo – modelio: svarstome galimybę tobulinti apibrėžimą, leidžiant dalį uždirbto pelno pasilikti ir verslo reikmėms. Tokia iniciatyva galėtų paskatinti daugiau žmonių imtis socialinio verslo“, – paaiškino Latvijos Socialinės apsaugos ministerijos atstovas Imants Lipskis.

Socialinio verslo plėtros vizija ir teisinis aiškumas buvo svarbus aspektas ir Lietuvos politikų akiratyje. Pasak J. Jaručio, sunku prognozuoti dešimtmečiais į priekį: „Bet manau, kad socialinis verslas turi ateitį, tiesiog reikia teisingai reglamentuoti politiškai, kad būtų aiškios taisyklės, kuriomis remiantis žmonės galėtų užsiimti ta veikla. Vienareikšmiškai socialiniai verslai neišnyks, o tik plėsis. Tai dera ir su dabartine Ekonomikos ir inovacijų politika.“

Diskusijoje aptarti socialinio verslo iššūkiai ir galimybės nacionaliniu bei vietos lygmeniu – nuo teisinės aplinkos ir finansavimo iki savivaldybių vaidmens. Pabrėžta, kad bendradarbiavimas ir inovacijos gali paskatinti tvarius pokyčius Baltijos regione.

Forumą galima peržiūrėti čia: https://www.youtube.com/live/KHgNmV2-OME?si=wRNqDqjirn2-QsxU

Foto: Lina Zamaliauskienė