Pareiškimas

LIETUVOS PROFESINĖ SĄJUNGA „SANDRAUGA“

 Dėl būtinos Darbo ginčų komisijų pertvarkos

Lietuvoje veikiantis darbo ginčų nagrinėjimo modelis, kuris turi tarnauti kaip greita, efektyvi ir prieinama teisinė priemonė darbo santykių konfliktams spręsti, realybėje dažnai tampa biurokratine procedūra be atsakomybės ir skaidrumo. Viena ryškiausių problemų – Darbo ginčų komisijų (DGK) sprendimų nepersvarstomumas bei viešumo stoka. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Nyderlanduose, darbo ginčų komisijos yra integruotos į teisinę sistemą – jų sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti teisės normomis ir gali būti skundžiami apeliacinės teisės tvarka. Tuo tarpu Lietuvoje – tarsi sukurta paralelinė, bet niekam neatskaitinga struktūra. Lietuva čia išsiskiria ne pažangumu, o instituciniu abejingumu ir formaliu požiūriu į dirbančio žmogaus teises.

DGK sprendimų neapskundžiamumas – teisinės valstybės parodija. Darbo ginčų komisijų sprendimų neįmanoma apskųsti teismui kaip instancijai. Ši procedūra yra tik privalomas tarpinis etapas – nesutinkantis asmuo gali kreiptis į teismą per 1 mėnesį, tačiau ten ginčas nagrinėjamas de novo, visiškai ignoruojant DGK sprendimo turinį ar motyvus. Tai reiškia, kad sprendimo neteisingumas ne tik nesukelia jokios atsakomybės komisijai, bet ir neturi jokios vertės teismui – tai tik laiko, energijos ir finansinių išteklių švaistymas.

Skaidrumo stoka – užslėpta praktika ir iškreiptas viešumas

Nuo pat DGK įsteigimo pradžios jų praktika neviešinama. Nėra jokios viešai prieinamos informacijos, kuri leistų vertinti priimtų sprendimų nuoseklumą, teisėtumą ar logiką. Tuo pat metu institucijos nevengia reklamuoti šios procedūros kaip greito ir efektyvaus būdo spręsti ginčus, nors faktai rodo priešingai – tai procesas, kuriame nei teisingumas, nei žmogaus teisės nėra prioritetas.

DGK pirmininko lemiamas vaidmuo – „vieno žmogaus teismas“

Komisijos sprendimą dažnai lemia ne visų trijų narių, o tik pirmininko pozicija. Pirmininkai – dažnai iš Valstybinės darbo inspekcijos – turi milžinišką įtaką, bet jiems nėra taikomi jokie atskaitomybės ar atsakomybės mechanizmai. LPS ,,Sandrauga“  teisininkai ne kartą susidurė ir suisduria su logikai ir teisei prieštaraujančiais motyvais, kuriuos pateikia pirmininkai, tačiau dėl jų neteisėtų sprendimų nenukenčia niekas – tik darbuotojai, kurie iš esmės lieka vieni prieš sistemą. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai – neprisiima jokios atsakomybės už neteisingus, motyvacijos stokojančius ar net prieštaraujančius teisės principams sprendimus. Viešumo principo ignoravimas reiškia, kad negalima analizuoti precedentų, įvertinti komisijos narių kompetencijos, ar atskleisti sisteminių spragų. Tai tiesiogiai prieštarauja tiek LR Konstitucijos, tiek tarptautinių žmogaus teisių standartų reikalavimams.

Tokio veikimo modelio niekaip nepateisintų nei Europos socialinių teisių komitetas, nei Tarptautinė darbo organizacija, nes darbuotojų apsauga turi būti reali, o ne iliuzinė.

     Politinė valia – pažadai rinkimų metu ir tyla po jų.

Prieš rinkimus darbo santykių humanizavimas, ginčų sprendimo efektyvumas ir institucinis skaidrumas dažnai buvo pagrindinėmis politikų  temomis. Tačiau vos tik išrinkus naują valdžią – tylu.  Socialinės apsaugos ir Darbo ministrė ir inspekcijos vadai – ramūs. DGK pirmininkai – atsipalaidavę. Sprendimai – niekur neskelbiami, o jų padariniai – dešimtys sugaištų mėnesių ginčuose ir teismuose. Akivaizdu, kad viešumo ir atsakomybės stoka papuolusiems į Edeną, leidžia „pailsėt kaip priklauso, pakeliauti,  pagyventi ir prasigyventi“, kol darbuotojai grumiasi su sistema.

Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ matydama gilėjančią problemą Darbo ginčų komisijų (DGK) veikloje, kuri šiandien nebeteikia nei realios pagalbos darbuotojui, nei užtikrina konstitucinį teisingumo principą pareiškia :

Reikalaujame šių neatidėliotinų pokyčių:

1. Viešinti visus DGK sprendimus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą.
2. Numatyti galimybę apskųsti DGK sprendimą kaip administracinį aktą.
3. Įvesti sprendimų teisėtumo priežiūrą ir DGK narių atsakomybę.
4. Pradėti parlamentinį tyrimą dėl Darbo ginčų komisijų veiklos efektyvumo.

Europos Sąjungoje darbuotojo teisių apsauga – vienas pagrindinių socialinės gerovės kriterijų. Lietuva negali likti šių standartų paraštėse. Tikimės, kad neprarasite politinės valios įgyvendinti realią pertvarką, o ne palikti žmones be vilties ir be sprendimų.

Pagarbiai,                                                                                                   Kęstutis Juknis