Paršelių kastracijos klausimas virsta emociniu spaudimu, o ekspertų balsas lieka neišgirstu

Asociacija “Laisvė rinktis” perspėja, kad kai kurios aktyvistų organizacijos, kurios reikalauja ypač griežtų apribojimų gyvulininkystėje, savo ilgalaikėse strategijose numato radikalų tikslą – visišką mėsos ir kitų gyvulinės kilmės produktų atsisakymą.

Pastaruoju metu aktyvistams protestuojant prieš paršelių kastravimą be nuskausminimo priminsime, kad ši procedūra atliekama vyriškos gminės paršeliams su tikslu vėliau išvengti kuilio kvapo kiaulienoje. 

 „Gyvūnų gerovė yra svarbi ir turi būti nuolat gerinama, o sprendimai dėl jos - pagrįsti mokslu ir įgyvendinami praktiškai. Nepriimtina, kai VMVT – institucijai, atsakingai tiek už gyvūnų gerovę, tiek už mūsų maisto saugą, daromas stiprus emocinis spaudimas“, – dėsto A. Korbutė.

„Laisvė rinktis“ ragina visuomenę ir politikus nepasiduoti emociniam spaudimui ir siekti kompleksiškų, racionalių sprendimų, kurie užtikrintų tiek gyvūnų gerovę, tiek maisto saugą, o kartu būtų atsižvelgta į ekonominį tvarumą ir institucijų nepriklausomumą.

 Todėl pateikiame veterinarijos, maisto saugos specialistų vertinimus apie paršelių kastraciją ir jos alternatyvas, taip pat ekonomikos ir komunikacijos ekspertų požiūrį į pastarųjų mėnesių aktyvistų protestus.

Mokslas ar emocijos?

Prof. dr. Rolandas Stankevičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto dekanas:

„Mes mokome veterinarus rūpintis gyvūnais – ne tik juos gydyti, bet ir suprasti jų elgseną, skausmą, stresą.
Tačiau gyvūnų gerovės klausimai negali būti sprendžiami vienašališkai – būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, maisto saugą, ekonominę realybę.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dominuojantis aktyvistinis tonas, kuriuo ūkininkai, veterinarai ar net VMVT darbuotojai vaizduojami kaip kankintojai, yra ne tik neteisingas, bet ir pavojingas. Jis mažina pasitikėjimą valstybės institucijomis ir mokslu apskritai, atbaido jaunus žmones nuo veterinarijos specialybės ir skaldo visuomenę.

Jei norime būti brandi visuomenė, turime išmokti girdėti ekspertus – net tada, kai jų atsakymai nėra tokie patrauklūs kaip aktyvistų šūkiai.“

Kastracija su nuskausminimu gali padidinti paršelių mirtingumą

Dr. Vilma Zigmantaitė, LVGA prezidentė, veterinarijos gydytoja:

Veterinarų bendruomenė yra didelė, todėl natūralu, kad tarp specialistų kyla skirtingų nuomonių, tai - dalis profesionalaus dialogo. Veterinarijos gydytojas visada prioritetu laiko gyvūno sveikatą ir gerovę, tačiau privalome įvertinti kylančius iššūkius, poveikį gyvūnams ir praktines galimybes.

Svarbu suprasti, kad tiek kastracija be nuskausminimo, tiek atliekama su nuskausminimu turi savų iššūkių. Nors nuskausminimas dažnai pristatomas kaip humaniškesnė alternatyva, praktikoje procedūra tampa ilgesnė ir sudėtingesnė – ypač mažiems paršeliams. Ilgas jų laikymas ant nugaros gali sukelti papildomą stresą, kvėpavimo sutrikimus ar refleksines reakcijas, tokiu atveju gali padidėti paršelių mirtingumas.

Kitų šalių patirtis rodo, kad net valstybės, kurios buvo įsivedusios griežtus draudimus, galiausiai svarsto jų atsisakyti. Islandija, Suomija pereina prie vietinio nuskausminimo ar cheminės kastracijos, nes emocionaliai grįsti sprendimai nepasiteisino praktikoje.

Todėl gyvūnų gerovės ir sveikatos srityje sprendimai turi būti priimami atsakingai: remiantis veterinarine praktika, mokslo įrodymais ir suprantant jų poveikį ne tik gyvūnui, bet ir ūkininkui bei vartotojui.

Svarbu ne tik gyvūnai, bet ir vartotojų saugumas

Akad. prof. dr. Elena Bartkienė, LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė, maisto saugos ir kokybės, biotechnologijų ekspertė:

„Kalbėdami apie papildomą vaistų naudojimą gyvulininkystėje turime būti atsargūs. Šiuolaikiniai tyrimų metodai, nors ir labai jautrūs,  nevisuomet leidžia aptikti veterinarinių vaistų likučius gyvūninės kilmės maisto žaliavose. Nevisuomet aišku, kokių likučių ieškoti, kas buvo naudota gyvūnų gydymui ir / ar sveikatingumo užtikrinimo prevencijai. Turime suvokti, kad vaistų likučių kumuliacijos galimybės įvairios: gyvūno organizme, aplinkoje, o iš šių šaltinių, ir žmogaus organizme. Todėl būtinas labai atsargus ir atsakingas požiūris į bet kokį papildomų vaistų naudojimą maistui auginamiems gyvūnams.“

Nacionalinis saugumas prasideda nuo maisto

Marius Dubnikovas, ekonomistas:

„Lietuva vėl veržiasi būti pirmūne, bet pamiršta įvertinti pasekmes. Jei įvesime draudimus, kurių nėra kaimyninėse šalyse, tiesiog padidinsime lietuviškos kiaulienos savikainą. O tai reiškia – didesnį importą iš Lenkijos ar Latvijos.

Lietuviai suvartoja apie 130 tūkst. tonų kiaulienos per metus, tai sudaro daugiau nei 50 kg vienam gyventojui. Maždaug pusė šios kiaulienos – įvežtinė, apie 67–70 tūkst. tonų kiaulienos importuojama iš kitų šalių. Importuodami kiaulieną, netenkame apie 300 mln. eurų per metus, kurie galėtų likti Lietuvoje – pas mūsų grūdų augintojus, ūkininkus, perdirbėjus, mokesčių mokėtojus.

Gebėjimas apsirūpinti maistu yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Jei tikrai norime spręsti problemą, o ne ją perkelti į kitas šalis, reikia kalbėti apie bendrus ES sprendimus. Priešingu atveju nei vienam paršeliui neskaudės mažiau, bet žalą patirs mūsų ekonomika ir vartotojai.“

Emocinis spaudimas – grėsmė institucijų nepriklausomumui

Liutauras Ulevičius, komunikacijos ekspertas, VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas:

"Šių metų pradžioje atliktas viešosios komunikacijos apie kailinių žvėrelių fermų veiklą ir galimą jos uždraudimą 2020-2024 metais tyrimas parodė, jog „Tušti narvai“ aktyviai išnaudoja manipuliatyvias viešojo spaudimo technikas, kai pusiau tiesa, neautentiškos iliustracijos ir kitos priemonės naudojamos viešam emociniam pasipiktinimui sukelti. Stebint iš šalies dabartinį ginčą galima matyti daug panašumų, jog vėl siekiama diskusiją perkelti iš dalykinės į emocinę sritį, be realių argumentų taikiklį nuo pačios paršelių kastracijos tvarkos perkėlus ant VMVT direktorės asmens.

Tam naudojamos įvairios kūrybiškos priemonės – koordinuoti komentarai (kurių autentiškumas kelia abejones), el. pašto laiškų srautai, asmeniniai išpuoliai, bandymai diskredituoti viešų teatralizuotų protestų pagalba. Tokie veiksmai orientuoti ne į dalykinę diskusiją, o pleišto principu skaldo visuomenę, verčia jos narius užimti vieną ar kitą radikalią poziciją, siekia priversti institucijas elgtis pagal duodamus tikslinius nurodymus. Demokratinėje visuomenėje emocijos neturėtų keisti nei mokslo argumentais grįsto dialogo, nei konstruktyvaus sprendimų priėmimo proceso".

Gyvulių augintojai pirmiausia turi užtikrinti vartotojų lūkesčius

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius:

"Svarbiausia, apie ką dažnai pamirštama – tai vartotojų interesas valgyti vietinę lietuvišką kiaulieną. Tik tada galime užtikrinti priežiūrą, kelti reikalavimus ūkiams, o ne būti priklausomi nuo importo iš šalių, kur mūsų institucijų kontrolė negalima. Importuojant ir mėsos šviežumas nukenčia dėl transportavimo ir sandėliavimo. Ji negali būti tokia pat šviežia, kaip Lietuvoje užauginta, paskersta ir vietoje perdirbta kiauliena.

Paršelių kastracija atliekama ne dėl  ūkininkų užgaidų, o dėl vartotojų lūkesčių – kad mėsa neturėtų kuilio kvapo. Tačiau nuskausminimas reiškia ir papildomą darbą augintojui, papildomą stresą paršeliui ir   papildomus vaistus, o tai gali kelti  maisto saugos klausimų dėl likučių maiste. Beje, kai kuriose šalyse jau vyksta protestai, reikalaujant mažinti vaistų naudojimą gyvulininkystėje.

Kiaulininkystė Lietuvoje apskritai susiduria su milžiniškais iššūkiais – ši sritis ilgus metus buvo nuvertinta, valstybės parama menka. Jei norime realių pokyčių gyvūnų gerovės srityje, turime kalbėti ne apie vieną procedūrą, o apie ilgalaikes investicijas į ūkių sąlygas: geresnę aplinką gyvūnams, modernias technologijas, aiškius, bet įgyvendinamus standartus“.