Pasaulinė pabėgėlių diena: ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo nėra nusikaltimas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija numato teisę į prieglobstį: ši teisė Europos Sąjungoje garantuojama pagal 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją „Dėl pabėgėlių statuso“. Šios Konvencijos 31 straipsnis draudžia, esant tam tikroms aplinkybėms, bausti pabėgėlius už neteisėtą atvykimą į šalį, t. y. be galiojančio kelionės dokumento ar vizos, nors kitų užsieniečių atžvilgiu toks baudimas būtų pateisinamas.

Žmonės, kurie siekia prieglobsčio Europos Sąjungos valstybėse, dažniausiai yra piliečiai tų šalių, kurioms reikalinga viza norint teisėtai patekti į Europos Sąjungą. Šie žmonės paprastai neturi realių galimybių įsigyti vizų, todėl jiems tenka keliauti be dokumentų bei  rinktis  tokius keliavimo būdus, kurie leistų pasiekti ES sieną ieškant prieglobsčio. Dažniausiai tai būna pavojingi ir neteisėti būdai – paprasčiausiai dėl to, jog kitų būdų  palikti savo šalį gelbėjant gyvybę nėra.  Tenka rizikuoti pasitikint neteisėtu asmenų gabenimu užsiimančiais nusikaltėliais ir jų tinklais.

Savo praktikoje kasdien susiduriame su tokiais būdais į Lietuvą atvykstančiais pabėgėliais. Sunku įsivaizduoti, kokį ilgą, varginantį, kupiną nežinios ir pavojingą kelią tenka įveikti pabėgėliams iš Afganistano, Sirijos ar Malio, kol jie atsiduria arčiau Europos Sąjungos. Dažniausiai šie žmonės yra paliekami Baltarusijos-Lietuvos pasienyje be jokių asmens tapatybės dokumentų su nurodymais toliau eiti pėsčiomis, kol prieis “Vokietiją” arba kitą visiems gerai žinomą Europos Sąjungos šalį.

Nutinka ir taip, kad toks žmogus yra suimamas už neteisėtą sienos kirtimą ir jo atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas. ES prieglobsčio teisė ir Lietuvos įstatymai apsaugo prieglobsčio prašytojus nuo baudžiamosios atsakomybės, jei priežastis, dėl kurios buvo neteisėtai kertama siena, – prieglobsčio prašymas. Mūsų teisėje yra įtvirtintas fundamentalus principas – prieglobsčio siekimas nėra nusikaltimas. Jei žmogus patenka į Lietuvą neteisėtai, t.y. jis neturi asmens tapatybės dokumento ir Lietuvos vizos, tačiau su tikslu čia gauti apsaugą, atsakomybės dėl neteisėto sienos kirtimo jam taikyti negalima.

Visgi pernai ir šiemet turėjome ne vieną atvejį, kuomet vietoj to, kad būtų apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, šie žmonės pirmiausiai buvo suimti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pabandykime įsivaizduoti situaciją, kai iš Sirijos atbėgusi šeima su trimis mažamečiais vaikais yra išskiriama, nes suaugusieji šeimos nariai – mama ir tėtis – yra uždaromi į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, o vaikai išvežami į vaikų globos įstaigą. Galimybė šeimos nariams susisiekti vieniems su kitais nesuteikiama. Viskas dėl to, kad atvykę į Lietuvą  pabėgėliai neturėjo Lietuvos vizų. Kai kurie prieglobsčio prašytojai Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime būna tik porą savaičių, kitiems ten tenka pabūti ir iki trijų mėnesių ar ilgiau.

Šiandien šiems asmenims yra suteiktas prieglobstis Lietuvoje ir išduotas leidimas čia gyventi. Tai pabėgėliai, kurie siekdami išvengti karo veiksmų ir persekiojimo, pasiekę Europos Sąjungos valstybę buvo uždaryti į kalėjimą tik dėl to, kad prašyti apsaugos atvyko be tapatybės dokumentų ir Lietuvos vizų.

Pasaulinė pabėgėlių diena – puiki proga pagerbti pabėgėlių ryžtą ir drąsą. Taip pat tai puiki proga mums prisiminti savo įsipareigojimus prieglobsčio srityje, savo įsipareigojimus prieš visus žmones, bėgančius nuo karo ir tikinčius, kad ši Europos Sąjungos valstybė juos apsaugos nuo smurto, pažeminimo ir kada nors taps vieta, kurią pabėgėliai galėtų vadinti “namais”.  

 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija