Pasieniečiai: „Statutinimą reikėjo pradėti nuo valytojų – jie patenka ir į vado kabinetą“

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prasidėjęs pareigybių statutinimo procesas yra ne kas kita kaip reorganizacija, kuri vykdoma be aiškiais motyvais ir atlikta analize pagrįstos strategijos, po žyma „slaptai“ paslepiant pareigybių aprašymus ir neinformuojant socialinių partnerių.

„Prieš kelias dienas vykusiame Valdymo komiteto posėdyje, kurį surengti paprašė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, buvo paaiškinta, jog tarnyba ruošiasi užtikrinti funkcijas susiklosčius sąlygoms, kai ji taptų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi. Suprantame besikeičiančią geopolitinę situaciją, tačiau stebimės, kad tarnybai pritrūko stiprybės, valios ir įžvalgų pasipriešinti dar ne taip seniai vykusiam priešingam procesui – išstatutinimui, kai dalis tų pačių pareigybių, kurias dabar siekiama padaryti statutinėmis, buvo išstatutintos 2016 metais, o daliai dabar statutinamų pareigūnų, galimai, buvo išmokėtos nemažos išeitinės išmokos. Tuo metu, kai dalis Ukrainos jau buvo okupuota, ir grėsmė tiesiog tvyrojo ore. Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijos juk nepasikeitė ir nieko naujo nenutiko“, - sako Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės pavaduotojas Rimantas Liepa.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Žygimanto Kalpoko, susidaro įspūdis, kad švelninat situaciją, sakoma, jog statutinimo procesas nieko tarnybai nekainuos. „Jau dabar matome, kad šis teiginys yra neatitinkantis realybės. Procesas, mūsų manymu, kainuos nemažai, nes pareigūnus reikės aprūpinti ne tik uniforma, bet ir ekipuote, ginkluote, juos apmokyti, mokantis apgyvendinti – o visa tai kainuoja. Taip pat, suteikus vidaus tarnybos laipsnį gali keistis ir atlyginimas, o buvę specialistai, gavę pareigūno statusą įgis ir teisę į kelionės išlaidų kompensaciją ar butpinigius, o vėliau ir į pareigūno pensiją. Apibendrinant, kas buvo pristatyta Valdymo komitete, tai yra reorganizacija, kurią bandyta paslėpti nuo profesinių sąjungų prisidengiant karo grėsme. Deja, bet toks elgesys nestiprina nei bendradarbiavimo, nei pasitikėjimo, o tik kelia abejones dėl vykstančių procesų skaidrumo ir pagrįstumo“ - sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Žygimantas Kalpokas.

„Mes ne prieš statutinimą, suprantame kodėl statutiniais pareigūnais turėtų būti už ginkluotę atsakingi žmonės. Tačiau tokia apimtimi, kokia numatytas statutinimas bei dėl tam tikrų pareigybių kyla klausimų. Neatrodo, kad yra būtinybė jas statutinti dėl funkcijų vykdymo karo padėties metu. Todėl labai nustebome, sąraše neradę statutinio valytojo etato. Čia tikriausiai klaida, nes būtent valytojai, pagal tokią logiką, kuria vadovaujamasi, pirmieji turėjo būti statutinami – jų rankose visi kabinetų durų raktai, net vado“, - sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas R.Liepa.

R.Liepos nuomone, VSAT padarė klaidą pradėdama statutinimą anksčiau nei apie tai informavo profesinę sąjungą, socialinius partnerius ir visą bendruomenę. Anot LTPF pirmininkės pavaduotojo, ji privalėjo apie tai komunikuoti, perduoti aiškią žinutę, kodėl leido išstatutinti pareigybes 2016 metais, kodėl nebuvo galvojama į ateitį ir apie tai, kodėl vyksta naujas procesas, kaip specialistų vertimas statutiniais pareigūnais paveiks darbuotojus, ar dalis jų neliks be darbo, kaip keisis tarnybos veikla, kiek statutinimas kainuos tarnybai ir kaip atsilieps darbuotojams. „Mūsų kukliais paskaičiavimais atsižvelgiant į turimą informaciją tai tarnybai gali atsieiti  šimtus tūkstančių eurų iš VSAT biudžeto ir kol kas papildomo finansavimo tam niekas neskyrė t.y. finansavimas galimai bus vykdomas dabar jau tarnaujančių pareigūnų sąskaita“,- sakė R.Liepa.

Pasak LTPF pirmininkės pavaduotojo, kai procesus pradedi nuo komunikacijos – išvengi dviprasmybių, neaiškumų ir neskaidrių procesų. „Mums neatrodo, kad viskas vyksta skaidriai. Liko daug atvirų klausimų. Mūsų neįtikino, kodėl vienos ar kitos pareigybės statutinimas reikalingas užtikrinti VSAT pasirengimą veikti karo padėties atveju, kyla abejonių ir minčių dėl pasinaudojimo situacija, kad prarastas statusas būtų sugražintas kai kuriems buvusiems pareigūnams, prisidengiant būtinybe dėl karo grėsmių, taip pat neturime informacijos ar buvo atliktas visų statutinamų pareigybių vertinimas dėl poreikio ir būtinybės“, - savo nuomonę dėstė R.Liepa.