Paskaita: Ko galime pasimokyti iš liūčių užtvindytų Europos miestų?

Tęsiame paskaitų ciklą „Miestų atsparumas“, kuriuo kviečiame į miestą žvelgti ne kaip į formą, vaizdą, o kaip į materiją, kūną, gebantį atlaikyti, prisitaikyti, kurti sąlygas išlikimui. Norime išgyventi – turime suvokti, kad atsparumas nėra abstrakti sąvoka, o šiandienos būtinybė. Tai ne tik inžinerinė, bet ir kultūrinė, socialinė užduotis, reikalaujanti kūrybos, atsakomybės ir gebėjimo matyti miestą kaip bendro gyvenimo sistemą.

Ketvirtoje ciklo paskaitoje „Ekstremalėjantys krituliai ir miestų tvindymo atvejai Europoje: patirtys ir pamokos“ geografė, VU dėstytoja, dr. Giedrė Godienė gilinsis į klimato krizės atnešamas permainas iš labai konkrečios – vandens pertekliaus – perspektyvos. Vanduo tampa nebe gyvybės metafora, o egzaminu, kurį miestai vis dažniau neišlaiko.

2024 m. spalio pabaigoje Valensijoje (Ispanija) vos per parą iškrito keli mėnesiai kritulių, per pirmas 10 minučių gatvės virto rudo vandens upėmis, metro stotys – baseinais, o užlietuose rajonuose žmonės buvo evakuojami valtimis. Paaiškėjo, kad net ir modernūs drenažo tinklai, suprojektuoti po ankstesnių 2019-ųjų potvynių, nebesusitvarko su naujo klimato realijomis. 2025 m. sausį, vos po metų, panašus scenarijus pasikartojo: šįkart potvyniai paveikė ne tik pakrantės rajonus, bet ir pačią miesto šerdį. Valensijos merija kalbėjo apie „sisteminę infrastruktūros perkrovą“, kai senasis urbanistinis audinys tiesiog nebesuspėja sugerti to, ką dangaus debesys išlieja per kelias valandas.

Lietuvoje ši problema atrodo arčiau, nei norėtume manyti. 2024 m. rudenį potvyniai Klaipėdoje, Kretingoje, Priekulėje ir Drevernoje užliejo gatves, kiemus ir ūkius – daugelis vietų buvo nepravažiuojamos, šimtai gyventojų patyrė nuostolių. Vanduo kilo taip greitai, kad kai kuriose vietose prireikė evakuacijos. 2025 m. vasarą istorija pasikartojo: po kelių savaičių trukusių liūčių dalis Klaipėdos vėl atsidūrė po vandeniu. Žmonės dalinosi „juokingais“ montažais, kaip neva tai jie plaukia gatvėmis su kateriais ir jachtomis. Lietaus vandens užsemtų miestelių, sodybų vaizdais dalinosi ir Švenčionių, Vilniaus, kitų vietovių gyventojai. Ekspertai pripažino: esama infrastruktūra nėra pajėgi susidoroti su vis dažnėjančiais ekstremaliais krituliais.

Tokios situacijos atskleidžia, kad miesto atsparumo klausimas yra ne teorinis, o labai savalaikis ir racionalus: kaip suplanuoti miestą, kad jis galėtų išbūti stichijoje? Kaip sukurti sistemą, kuri gebėtų reaguoti, kai gamta peržengia įprastas ribas?

Paskaitoje dr. Giedrė Godienė dalinsis naujausiais Europos miestų patirčių pavyzdžiais, aptars miestų adaptacijos strategijas prie ekstremalių gamtos reiškinių, komentuos pastarųjų 10 metų Vilniaus miesto tvindymo atvejus, susijusius su vasaros liūtimis, bei pateiks gausių kritulių ateities prognozes, kurios nubrėžia vis labiau neraminančią kryptį.

DATA: visi besidomintys kviečiami paskaitas žiūrėti nuotoliniu būdu 2025 m. spalio 29 d., trečiadienį, 11.00 val.

VIETA: paskaita vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu).

Renginys nemokamas, tačiau registruotis būtina: https://arch-akva.lt/straipsniai/ciklo-miestu-atsparumas-4-dalis

Laukiami visi: tiek architektai profesionalai, tiek urbanistai, kraštovaizdžio specialistai, inžinieriai, sociologai, politikai, žmonės, neabejingi savo aplinkai ir ateičiai.

Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija

Partneris: portalas sa.lt („Statyba ir architektūra“)

Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, UAB „ACO Nordic“

Dizainerė Paulina Kazlauskienė | Third Sister