Spaudos centras
Spaudos centras
Nukūlę šių metų javų derlių, ūkininkai jau rengiasi ir kitų metų derliui: ruošiamos sėklos, augalų apsaugos priemonės ir kt. Sandėlius taip pat pildo ir trąšos, kurios, tinkamai parinktos, gali gerokai padidinti būsimą derlių, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Šiais laikais trąšų pasirinkimas – itin gausus. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai ir atsiliepia patys ūkininkai, trivalentis superfosfatas – vienas patikimiausių pasirinkimų. Trigubu superfosfatu dar vadinama trąša yra daugiau nei 100 metų visoje Europoje pagrindiniam tręšimui naudojama priemonė, ir ne veltui. Augalams fosforas – gyvybiškai svarbus energijai palaikyti, taip pat reikalingas kvėpavimo procesuose, fotosintezėje ir ląstelių dalijimosi procese. Jis ypač reikalingas ankstyvuose augimo tarpsniuose augalų šaknų vystymuisi, krūmijimuisi skatinti“, – teigia „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Jai antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos docentas dr. Ernestas Zaleckas. Anot jo, beveik visos Lietuvos dirvožemyje fosforo kiekis yra mažas, todėl trivalentis superfosfatas yra dažnas ūkininkų pasirinkimas.
„Kaip pasakoju studentams, kiekvieną kartą, kai pradedama darbuotis naujame, sau dar nepažįstamame lauke, reikėtų pirmiausiai išsitirti dirvožemį. Svarbu nusistatyti dirvoje esančių maistinių medžiagų ir pagrindinių makroelemetų kiekį, tada galima parengti trašų naudojimo strategiją. Gali svajoti apie didžiausius derlius, bet jei turi skurdų dirvožemį, kuriame trūksta fosforo ar kalio, be tikslingo tręšimo augalai neužaugins norimo derliaus kiekio“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. E. Zaleckas.
Jis pastebi, kad šiuolaikiniai ūkininkai vis dažniau sprendimus dėl trašų naudojimo priima būtent taip kaip ir rekomenduojama – remdamiesi duomenimis.
Efektyvumas – pastebimai didesnis
Kaip paaiškina G. Pšibišauskienė, monokalcio fosfatas, arba kompleksinės trigubo superfosfato NPK 0-46-0 trąša (TSP), yra gaminamas iš natūralios fosforingos uolienos, papildant jos sudėtį skysta fosforo rūgštimi.
„Ši trąša – populiarėja tarp Lietuvos ūkininkų, nes joje yra didžiausias fosforo kiekis, galimas sauso pobūdžio trąšose. Ji taip pat neturi azoto, o beveik 96 proc. viso TSP fosforo yra tirpus vandenyje ir šimtu procentų tirpus citrate , o DAP 18-46 vandenyje ir citrate tirpus 90 proc. Tai reiškia, kad augalai itin greitai įsisavina naudingąsias medžiagas, reikalingas augimui, taip pat remiantis bandymų rezultatais, TSP turi savybę ilgai maitinti augalą“, – sako ekspertė.
Ji priduria, jog TSP trąšos taip pat yra naudojamos valdant perteklinį azoto kiekį dirvoje, kai yra tręšiama kintama norma. „Tręšiant dirvą TSP 0-46-0 trąšomis, kurios neturi azoto, laukas tampa tolygiau patręštas ir homogeniškas, nes beriamas tik vienas elementas – fosforas“, – teigia G. Pšibišauskienė.
Padeda pasiekti didesnį derlių už mažesnę kainą
Vienas svarbiausių kriterijų renkantis trąšas – galimybė užauginti didesnį derlių. Kaip rodo „Linas Agro“ užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute 2023–2024 m. atlikti DAP 18-46 ir TSP NPK 0-46-0trąšų efektyvumo bandymai, pastarosios trąšos leidžia užauginti iki 300 kg iš vieno hektaro didesnį derlių t.y. 5 proc. didesnį, lyginant su DAP 18-46.Tyrimo metu vertintas šių trąšų poveikis žieminiams „Etana“ veislės kviečiams, pasėtiems 12,5 cm tarpueiliais ir tręšiant pakrikai vienodomis normomis.
Papildžius minėtą tręšimą savalaikiu žieminių kviečių azoto tręšimu, skirtumas išauga iki 0,5 tonos iš hektaro, o skirtumas tarp DAP 18-46 ir TSP NPK 0-46-0 patręštų kviečių derliaus – 8 proc.
„Tai reiškia, kad, vertinant pagal dabartines kviečių kainas, TSP NPK 0-46-0 trąšos leidžia iš vieno hektaro papildomai uždirbti vidutiniškai nuo 50 iki 70 eurų, priklausomai nuo javų klasės. Be to, šios trąšos – pigesnės nei DAP 18-46, tad ir ekonominė nauda – didesnė“, – tvirtina agrotechnologijų žinovė.
Ji taip pat paaiškina, kad TSP NPK 0-46-0 trąšų granulių tankis yra didesnis nei DAP 18-46, tad granulė – ir sunkesnė: „Dėl šios savybės minimos trąšos gali būti naudojamos esant vėjuotoms sąlygoms, o pačios granulės laukuose gali būti išbertos ir toliau, ir tolygiau.“
Galima tręšti su sėja arba prieš
„Trąša TSP NPK 0-46-0 yra selektyvi žemės ūkio augalams, todėl ją galima išberti su sėja arba prieš sėją. Jeigu tai daroma su sėja, žieminiams javams arba rapsams rekomenduojama išberti 90–120 kg/ha (neviršyti 50 proc. oksido normos), o pakrikai beriamas trąšos kiekis gali būti dvigubinamas. Ši trąša taip pat puikiai tinka tręšti pasėlius pavasarį, atsinaujinus vegetacijai“, – tvirtina „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.
Apie AB „Linas Agro“
AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.