Pavasarį kiemas būna toks, kokį palikai rudenį: ką verta padaryti dar šiemet

Rugsėjo vakarą išėjęs į kiemą su kavos puodeliu, dažnas pagaliau pamato tai, ko visą vasarą nepastebėjo. Gyvatvorė per sezoną išaugo beveik pusmetriu, senoji obelis nuleido šaką iki pat stoglatakio, o sklypo gale, kur „kada nors“ turėjo atsirasti pavėsinė, jau stovi karklų ir drebulių jaunuolynas. Tada ateina pažįstama mintis: „Na, jau pavasarį.“ Tačiau sodų ir želdinių priežiūros specialistai sako, kad būtent ruduo yra tinkamiausias metas kiemo tvarkymui: vaismedžių sanitariniam genėjimui, gyvatvorių formavimui, pavojingų medžių ir krūmų šalinimui, apaugusių teritorijų retinimui ir žaliųjų atliekų sutvarkymui. Daugelio šių darbų pavasarį jau gali būti per vėlu. Kodėl rudenį verta nepatingėti ir ką konkrečiai padaryti, pasakoja Kaune įsikūrusios, visoje Lietuvoje dirbančios sodų ir teritorijų priežiūros įmonės „Plantaris“ direktorius Dominykas.

Kodėl būtent ruduo

Rudenį sodas ruošiasi poilsiui: medžiai meta lapus, augimas lėtėja, paukščiai jau baigę perėti. Anot specialistų, tai laikas, kai:

• geriausiai matyti, kas negerai. Nukritus lapams išryškėja sausos šakos, pasvirę kamienai ir perkrautos lajos, kurias vasarą slėpė žaluma;

• galima dirbti nepakenkiant gamtai. Didesni kirtimo ir retinimo darbai nebetrikdo perinčių paukščių;

• dar spėjama iki pirmųjų audrų ir šlapio sniego, kurie kasmet laužo tas šakas, kurias „reikėjo nupjauti dar rudenį“.

„Beveik kiekvieną pavasarį sulaukiame skambučių iš visos Lietuvos dėl tų pačių bėdų: šaka nulūžo ant stogo, gyvatvorė išgulė nuo sniego, medis pasviro link tvoros. Daugumą tokių problemų buvo galima pastebėti jau rudenį, tereikėjo laiku sureaguoti“, – sako „Plantaris“ direktorius Dominykas.

Medis, kurį reikėjo nupjauti pernai

Beveik kiekviename senesniame kieme auga medis, dėl kurio šeimininkas kasmet šiek tiek nerimauja: per arti namo, pusiau sausas, pasviręs link kaimyno tvoros arba jo šaknys jau kilnoja trinkeles.

Ruduo yra vienas palankiausių metų laikų tokiems medžiams šalinti. Be lapų geriau matyti lajos struktūra, todėl lengviau suplanuoti, kaip saugiai nuleisti kiekvieną šaką.

„Prie pastatų ir tvorų augančius medžius pjauname dalimis, šakas nuleidžiame kontroliuojamai, kad nenukentėtų nei stogas, nei šiltnamis, nei kaimyno tujų eilė“, – pasakoja Dominykas. Jis primena, kad kai kuriais atvejais, ypač miestuose, medžiui nukirsti reikia savivaldybės leidimo, todėl verta pasitarti iš anksto.

Gyvatvorė: paskutinis kirpimas prieš žiemą

Gyvatvorė panaši į gerą šukuoseną: kol ji prižiūrima, niekas to nepastebi, bet užtenka praleisti sezoną ir tai mato visi.

Ankstyvas ruduo yra paskutinis metas gyvatvorei suformuoti prieš žiemą. Po kirpimo augalas dar turi spėti sustabdyti augimą ir pasiruošti šalčiams, kad jauni ūgliai nenušaltų.

Jei gyvatvorė per kelerius metus virto siena, užstojančia saulę pusei kiemo, jai reikia žeminimo. Tai rimtesnė procedūra, kurią geriausia atlikti ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant augimui. „Tokius darbus verta suplanuoti jau rudenį, kol specialistų kalendoriai dar neperpildyti“, – pataria Dominykas.

Pasak Dominyko, tanki nuo pat žemės gyvatvorė neturi jokios paslapties: ją reikia formuoti taip, kad apačioje ji būtų šiek tiek platesnė nei viršuje. Tada šviesa pasiekia ir apatines šakas.

Obelys, kriaušės ir sodo patikra

Gera žinia vaismedžių savininkams: rudenį jų genėti drastiškai nereikia, o ir nereikėtų. Obelys ir kriaušės geriausiai genimos vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį. Vis dėlto ruduo turi savų užduočių:

• sanitarinis genėjimas. Sausas, nulūžusias ir ligotas šakas geriau pašalinti dabar, kad žiemą jos neplatintų ligų ir nelūžtų po sniegu;

• vyšnios, slyvos, trešnės. Kaulavaisių žaizdos žiemą gyja prasčiau, todėl juos tinkamiausia genėti šiltuoju metų laiku, dažnai iškart po derliaus;

• sodo apžiūra. Nukritus lapams specialistas geriausiai mato, kokio genėjimo ir formavimo medžiams reikės žiemos pabaigoje.

Senas, apleistas sodas nebūtinai skirtas iškirsti. Dažnai keturiasdešimties metų obelis, tinkamai atjauninta per porą sezonų, vėl gausiai dera. O tokių senų veislių obuolių skonio parduotuvėje nerasi.

Dekoratyviniai augalai: ką daryti, o ko neliesti

Ne kiekvienas krūmas nori būti karpomas rudenį. Forsitijos, alyvos ar pavasarį žydinčios lanksvos jau užsimezgė kitų metų žiedpumpurius. Nugenėjus jas dabar, pavasarį žiedų gali nebelikti.

Todėl dekoratyvinių augalų formavimą specialistai planuoja pagal kiekvieno augalo biologiją. Rudenį atliekami tik augalui naudingi darbai: sutvarkomos rutulių ir kūgių formos, pašalinamos pažeistos šakos, įvertinama, kuriuos krūmus pavasarį reikės atjauninti.

Genėjimo kalendorius: kada genėti populiariausius augalus

„Dažniausia klaida – genėti viską vienu metu, kai tik atsiranda laiko. Kiekvienas augalas turi savo ritmą, todėl sudarėme atmintinę, kuri padės nesuklysti“, – sako Dominykas.

Pastaba: nurodyti laikotarpiai rekomendaciniai – tikslų laiką lemia augalo būklė, veislė ir tų metų orai.

Tas sklypo kampas, kurio geriau nerodyti svečiams

Beveik kiekvienas turime tokį kampą. Kai kas paveldėjo sodybą ar sodo sklypą, kuriame per kelerius metus užaugo tikras miškelis: karklai, gluosniai, beržai, drebulės, uosialapiai klevai.

Tokius plotus geriausia tvarkyti rudenį ir žiemą. Be lapų aiškiau matyti, ką verta išsaugoti, paukščiai nebeperi, o sušalusią žemę technika pažeidžia mažiau.

„Neužtenka tiesiog viską iškirsti. Pirmiausia įvertiname, kuriuos medžius verta palikti, tada išretiname masyvą, kad likę medžiai gautų šviesos, ir paruošiame teritoriją tolesniam naudojimui: vejai, statybai, sodui ar tiesiog tvarkingam, prižiūrimam plotui“, – sako Dominykas. Tokius darbus, anot jo, visoje Lietuvoje užsako ne tik privatūs savininkai, bet ir sodų bendrijos bei įmonės, prižiūrinčios savo teritorijas.

O kur dėti visas tas šakas?

Tai klausimas, dėl kurio dažnas kiemo tvarkymą atideda dar metams. Po rimtesnio genėjimo ar medžio šalinimo šakų krūva gali būti didesnė už automobilį.

Deginti daugelyje vietų draudžiama arba ribojama, be to, tai pavojinga ir teršia orą. Vežti pačiam reiškia priekabą, kelias dienas darbo ir skaudančią nugarą.

„Plantaris“ žaliąsias atliekas sutvarko iškart po darbų. Šakas galima susmulkinti vietoje, o gautą skaldą panaudoti kaip mulčią gėlynams ir pomedžiams. Taip sodas pats sau pasigamina natūralią dangą. Kitu atveju atliekos išvežamos, kamienai supjaustomi malkoms, o šeimininkams lieka švarus kiemas.

Rudens kiemo patikra: ką apžiūrėti jau šį savaitgalį

• Ar yra sausų, nulūžusių ar pavojingai kabančių šakų virš namo, tako ar automobilio?

• Ar sklype yra pasvirusių ar pusiau sausų medžių?

• Ar gyvatvorė suformuota prieš žiemą, o gal pavasarį ją reikės pažeminti?

• Ar vyšnios ir slyvos nugenėtos po derliaus?

• Ar sklype yra kampų, kuriuos užgožė savaiminiai krūmai?

• Ar nuo vasaros likusi šakų krūva vis dar laukia „geresnių laikų“?

Jei bent į du klausimus atsakėte „hmm“, pats laikas imtis darbų.

Apie „Plantaris“

„Plantaris“ – Kaune įsikūrusi įmonė, besirūpinanti sodais, želdiniais ir teritorijomis visoje Lietuvoje. Įmonė genėja ir formuoja vaismedžius, gyvatvores bei dekoratyvinius augalus, šalina medžius ir krūmus, retina ir tvarko apleistas teritorijas, sutvarko po darbų susidariusias žaliąsias atliekas. Dirba su privačiais klientais, bendrijomis ir įmonėmis. Daugiau informacijos rasite www.plantaris.lt