Pavasario darbams įpusėjus: želdynų specialistė pataria, kaip tinkamai apželdinti kiemą

Pavasaris jau įsibėgėjo – sodinimo sezono darbai vyksta pilnu tempu, tačiau daugelis vis dar ieško atsakymų: kur geriausia sodinti obelį, kokie augalai tinka prie takelio, ar verta rinktis tujas? Žaliosios erdvės prie namų tampa vis populiaresniu gyvenamosios aplinkos akcentu – ne tik dėl estetikos, bet ir dėl norimo funkcionalumo bei emocinės gerovės.

Želdynų specialistė Danguolė Liagienė dalijasi svarbiausiais patarimais, padėsiančiais apželdinti kiemą atsakingai, darniai ir ilgam laikui.

1. Apželdinimą pradėkite nuo aplinkos pažinimo

Anot želdynų specialistės, dar prieš svarstant estetinius klausimus, būtina atsigręžti į tai, kas jau egzistuoja konkrečioje vietoje – kokios vyraujančios klimato sąlygos, kokie augalai jau auga, kokia yra dirva. Nemažiau svarbu ir šalia projektuojamos teritorijos esanti aplinka, pavyzdžiui marios, miškas, kelias, gyvenamieji namai.

Tai leidžia ne tik priimti ilgaamžius sprendimus, bet ir išvengti brangių klaidų: „Vietinė augalija – mūsų geriausias mokytojas. Prieš įvedant naujus augalus, būtina įvertinti, kas jau natūraliai veši konkrečioje vietoje. Tai leidžia ne tik sukurti ilgalaikę aplinką, bet ir mažina priežiūros poreikį“, – sako D. Liagienė.

Ji pabrėžia, kad dažna klaida – noras „viską pradėti nuo nulio“, iškertant savaiminius augalus ir dirbtinai formuojant aplinką. Toks požiūris dažnai prasilenkia su tvarumu, kelia papildomus iššūkius priežiūrai, o rezultatas dažnai tampa trumpalaikis.

2. Aiškiai įsivardykite želdinių paskirtį

Prieš pradedant apželdinimo darbus, verta sau užduoti klausimą – kam skirti konkretūs želdiniai? Ar jie turėtų užtikrinti privatumą, padėti formuoti zonas, apsaugoti nuo vėjo ir triukšmo, o gal – kurti vietą bendravimui? Tiksliai apibrėžta paskirtis leidžia priimti tvarius ir ilgaamžius sprendimus.

Anot želdynų specialistės D. Liagienės, viena dažniausių klaidų – bandymas formuoti kiemą neatsižvelgiant į esamą gamtinį kontekstą. „Dažnai viskas pradedama nuo baltos drobės: naikinamos pievos, kertami savaiminiai medžiai, įvedami svetimi, vietos sąlygoms netinkami augalai. Tai sukuria trumpalaikį rezultatą ir didelį priežiūros krūvį“, – sako ji.

Kaip gerai suplanuotos želdinių paskirties pavyzdį ji pateikia „Vėjo miestelio“ projektą Svencelėje. Vystant miestelį didelis dėmesys skirtas tam, kad želdiniai ne tik atliktų konkrečias funkcijas, bet ir derėtų su gamtine aplinka. „Svarbiausia buvo ne dominuoti kraštovaizdyje, o jame įsitvirtinti: pastatai turėjo įsilieti į esamą augaliją, o ne ją pakeisti“, – teigia D. Liagienė.

Vietoje svetimžemių ar dekoratyvių, bet neatsparių augalų, SBA grupės kuriamame projekte naudojami vietiniai ar vietines augalų rūšis atitikantys augalai   – tie, kurie jau natūraliai auga Kuršių marių pakrantėje. Jie padeda išlaikyti gamtinį, artimą natūraliam kraštovaizdžiui charakterį, mažina priežiūros poreikį ir prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Tai pavyzdys, kaip želdinimo sprendimai gali būti ne tik estetiški, bet ir tvarūs bei funkcionalūs.

3. Rinkitės natūralias formas ir tvarius sprendimus

Tvarus apželdinimas – tai darnus ryšys su aplinka, skatinantis bioįvairovę ir palaikantis natūralų kraštovaizdį. Anot želdynų specialistės D. Liagienės, žmonės vis labiau vertina natūralumą: nori kiemų, kuriuose girdisi paukščių giesmės ir vabzdžių dūzgimas, o ne jaučiamas chemikalų kvapas.

Apželdinimo ir gamtos integracijos tendencijos vis stiprėja visoje Europoje – populiarėja mini miškai, kuriuose sodinamos įvairių rūšių augalų grupės, kuriančios natūralias ekosistemas. Lietuvoje vis dažniau pasirenkamas ir valgomasis apželdinimas – kartu su dekoratyviniais augalais sodinami vaismedžiai, uogakrūmiai ir prieskoniniai augalai. Jie džiugina visais metų laikais – žiedais, kvapais ir derliumi.

Tvarios želdinimo praktikos vis dažniau pritaikomos ir miestų architektūroje – tai rodo tokie „SBA Urban” projektai kaip želdintais stogais išsiskiriantys pastatai Klaipėdoje ar „Green Hall“ verslo kompleksas Vilniuje, kur žaliosios erdvės ne tik papildo pastatų estetiką, bet ir prisideda prie mikroklimato gerinimo bei darnaus urbanistinio vystymo.