Pavojus virš galvų: dėl varveklių ir sniego nuošliaužų – tūkstantinės žalos

Žiema šiemet vairuotojams pažėrė jau ne vieną išbandymą ir, panašu, jie dar nesibaigia. Po speigo laikotarpio atėjus atšilimui ant pastatų stogų sparčiai formuojasi varvekliai, sukeldami netikėtų žalų, dažniausiai – transporto priemonėms. Palyginti su praėjusiais metais, varveklių žalų kiekis, didžiausio šalies draudiko duomenimis, išaugo kelis kartus, o kai kuriais atvejais užkritęs sniegas ar ledas automobiliams gali sukelti nuostolių už tūkstančius eurų.

Kaip pastebi Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, pastaruosius kelerius metus varveklių sukeltų žalų buvo fiksuojama palyginti nedaug, nes žiemos buvo švelnios. Tačiau šių metų žiemą situacija pasikeitė. 

„Dėl susikaupusio didelio sniego kiekio ant stogų ir reikšmingų temperatūros svyravimų, kai naktimis laikosi šaltis, o dienomis šviečiant saulei oras sušyla, susidaro itin palankios sąlygos formuotis varvekliams bei sniego nuošliaužoms nuo pastatų stogų. Iš viso šiemet jau užfiksuota arti 20 varveklių, sniego ar ledo nuošliaužų padarytų žalų, iš kurių didžiausia dalis teko automobiliams. Tai jau daugiau varveklių sukeltų žalų nei per visus 2025 m.“, –sako G. Petrikas.

Ekspertas priduria, kad vidutinė vienos žalos suma, skirta gyventojų automobiliams ar turtui atlyginti, šiemet siekia 1,6 tūkst. eurų. Palyginimui, pernai ir užpernai ji buvo perpus mažesnė.

Didžiausia rezervuota suma varveklių sukeltiems nuostoliams atlyginti šiemet siekia 7,6 tūkst. eurų. Bendra šių metų žiemą per nepilnus pusantro mėnesio rezervuota žalų suma jau viršija 20 tūkst. eurų, rodo bendrovės duomenys.

„Dažnai pasitaikanti varveklių žala – kai ant automobilių užkritusios sniego nuošliaužos ar ledas apgadina transporto priemonių stogus, stoglangius ar priekinius stiklus. Pažeidus ar pilnai sudaužius automobilio stoglangį, jo keitimo kaina gali siekti kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo automobilio markės ir pagaminimo metų. Kai kuriais atvejais stoglangio keitimas gali būti ir netikslingas, o žala pripažįstama visišku transporto priemonės sunaikinimu”, – sako G. Petrikas.

Siekiant išvengti nuostolių turtui ir sveikatai, draudimo ekspertas dalinasi svarbiausiais patarimais vairuotojams ir pėstiesiems.

• Gyventojams rekomenduojama laiku šalinti varveklius nuo savo namų ir kitų statinių, kad būtų išvengta galimos žalos turtui. Šiuos darbus patartina patikėti specialistams, kurie turi reikiamą įrangą ir patirtį, taip išvengiant rizikos savo sveikatai ir gyvybei.
• Jei varveklių ar susikaupusio sniego nepavyksta pašalinti iš karto, gyventojams ir verslų savininkams rekomenduojama aiškiai pažymėti pavojingas zonas – aptverti jas apsauginėmis juostomis ar laikinais įspėjimais, kad būtų sumažinta nelaimingų atsitikimų ir turto apgadinimo rizika.
• Šiomis dienomis, kai dėl temperatūrų skirtumo aktyviai formuojasi varvekliai, patariama nestatyti automobilių šalia ar po stogų kraštais, balkonais ar kitose vietose, nuo kurių gali slysti sniegas ar kristi varvekliai. Patariama įvertinti alternatyvias parkavimo vietas, net jei jos būtų mažiau patogios, ar esančios toliau.
• Ypatingą pavojų kelia šlaitiniai stogai be sniego nuslinkimo apsaugų, nes nuo tokio tipo stogų vienu metu gali nuslysti didelis kiekis sniego ir padaryti didelės žalos žemiau pastatytam automobiliui ar ten atsidūrusiems pėstiesiems. 
• Nors paskutinį kartą varveklių ir sniego nuošliaužų asmeniui padaryta žala „Lietuvos draudimo“ buvo fiksuota prieš dvejus metus 2024-aisiais, šiuo metu dėl palankių oro sąlygų varvekliams formuotis pėstieji turėtų būti itin atsargūs. Patartina vengti vaikščioti arti pastatų sienų, ypač dieną, kai temperatūra tampa palanki varvekliams ir ledui formuotis.