Pažadai ant kosmetikos pakuočių – kada vartotojų vilionės peržengia teisines ribas?

„Jauninantis kremas, gydantis gelis, dantenų kraujavimą stabdanti dantų pasta – tik dalis teiginių, kurie neretai patraukia pirkėjų dėmesį. Tačiau noras pagirti produktą bei tokiu būdu išsiskirti iš konkurentų gali tapti teisės aktų pažeidimu“, – sako Juras Žymančius, advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas. Mat dažnai kosmetikos gamintojai žada poveikį, kuris būdingas vaistams, nors tai kalbant apie grožio priemones – draudžiama. Bandymai skambiomis frazėmis privilioti pirkėją gali lemti ne tik reputacinius iššūkius.

Vien per pirmąją šių metų pusę beveik 200 vaistinėse parduodamų kosmetikos gaminių aprašymų buvo pripažinti klaidinančiais – jie neatitiko teisinių reikalavimų, nebuvo pagrįsti įrodymais, nurodo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).

Anot J. Žymančiaus, dalį klaidinančios reklamos sudaro kosmetikos gamintojų ar platintojų teiginiai apie gydančias produkto savybes.

„Kosmetika nėra vaistas. Jei gamintojai kalba apie produkto gydomąjį poveikį, vadinasi pastarasis turi būti registruotas kaip vaistinis preparatas. Tai reiškia, kad makiažo pagrindas negali mažinti uždegimą, o veido kremas – gydyti odą.

Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus kosmetikos gaminys suprantamas kaip medžiaga ar preparatas, skirtas odai, plaukams, nagams, lūpoms, išoriniams lyties organams arba dantims, burnos ertmės gleivinei valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą ir (ar) koreguoti kvapą, apsaugoti ir (ar) palaikyti jų  gerą būklę. Vadinasi, kosmetikos reklama gali teigti apie puoselėjimą, tačiau priemonės negali būti pristatomos kaip gydančios ar turinčios farmacinį poveikį. Jei yra priešingai – tai jau būtų vertinama kaip vartotojų klaidinimas”, – teigia COBALT teisininkas.

Klaidinančios frazės – išradingos, bet pavojingos

Visgi yra ir daugiau frazių, už kurių naudojimą reklamoje kosmetikos gamintojams gresia įspėjimas, o  jo nepaisius ir bauda, sako J. Žymančius:

„Rinkoje vis dar pasitaiko netiesioginiai manipuliaciniai pareiškimai. Pavyzdžiui, „be parabenų“, „netestuota su gyvūnais“, „atitinka Europos Sąjungos (ES) teisės aktus“. Nors tokie teiginiai skamba pozityviai, jie nėra nei privalumas, nei išskirtinumas. Priešingai – tokios frazės laikomos klaidinančiomis, nes nusako skirtumą tarp produktų bei sukuria iškreiptą tikrovės vaizdą. Mat ne visi parabenai kenksmingi, tačiau vartotojui sudaromas įspūdis, kad priemonės, kuriose jų nėra, yra saugesnės, pranašesnės. Be to, ES testuoti kosmetikos gaminius su gyvūnais – draudžiama, o kiekvienas produktas privalo atitikti ES teisės aktus.“

Prieš žarstant pažadus reikia įrodymų

Kai kurios reklaminės frazės, tokios kaip „mažina raukšles“, „gerina odos elastingumą“ ar „šviesina pigmentines dėmes“, yra leistinos, tačiau tam būtini įrodymai, sako teisininkas.

„Norint naudoti poveikį žadančius teiginius, būtina turėti objektyvius įrodymus. Tačiau nepakaks tik draugės, naudojusios veido kremą ir tikinčios, kad jis sumažino raukšles, istorijos. Teiginiai turi būti pagrįsti moksliniais tyrimais ar klinikiniais duomenimis.“

Pasak J. Žymančiaus, pabrėžiant produkto išskirtinumus svarbu, ieškoti kūrybiškų, patrauklių teiginių, tačiau tokia reklama turi būti atsakinga: „Verslui reiktų įsidėmėti, jog prieš skelbiant pažadus verta turėti tai pagrindžiančius duomenis. O kartais net ir įsitikinti – ar nereikia vaistinio preparato registracijos.“