Spaudos centras
Spaudos centras
Nors gamtos stichijų sukeltų žalų registruojama ištisus metus, daugiausia nuostolių jos atneša vasarą. Būtent birželį ir liepą fiksuojamas didžiausias gamtos stichijų sukeltų žalų pikas. Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, praėjusių metų liepa buvo rekordinė, tačiau šiųmetė statistika jau dabar sparčiai vejasi pernykščius skaičius. Ekspertai atskleidžia, kiek gali kainuoti stichijos siautėjimas, koks turtas nukenčia dažniausiai ir kaip tinkamai pasiruošti artėjančioms audroms.
Rekordinis liepos mėnuo
Pernai draudimo bendrovė ERGO užregistravo daugiau kaip 970 audrų ir liūčių sukeltų įvykių. Bendra šioms žaloms atlyginti numatyta suma siekė beveik 970 tūkst. eurų, o vidutiniai nuostoliai sudarė apie 1 000 eurų. Ryškiausiai išsiskyrė vasaros sezonas: birželį ir liepą užregistruota apie 41 proc. visų metų įvykių, sudariusių daugiau nei pusę metinės išmokų sumos. Liepa tapo absoliučia rekordininke – užfiksuoti 276 incidentai, kurių žala siekė beveik 440 tūkst. eurų.
„Pranešimų apie audrų padarytą žalą sulaukiame ištisus metus, tačiau vasarą užtenka vieno stipresnio škvalo, kad per parą jų sulauktume kelių dešimčių. Šiemet gamta ilgokai delsė, tačiau liepa rodo, kad tendencija didžiausius nuostolius patirti vasarą išlieka“, – pastebi ERGO Žalų administravimo vadovas Gytis Matiukas.
Šių metų pirmasis pusmetis buvo kur kas ramesnis nei praėjusių metų – užregistruota beveik 300 įvykių už maždaug 232 tūkst. eurų. Labiausiai išsiskyrė balandis – net 141 žala už beveik 124 tūkst. eurų, tuo metu birželį, nors įvykių ir buvo užregistruota mažiau nei pernai, bendra išmokų vertė viršijo praėjusių metų rodiklius. Liepa įsibėgėja dar sparčiau: vien iki mėnesio vidurio užregistruota 81 žala už maždaug 112 tūkst. eurų. Vidutiniai liepos mėnesio nuostoliai šiuo metu siekia apie 1 400 eurų ir gerokai lenkia visų šių metų vidurkį.
Nuo užlietų patalpų iki išlaužtų vartų
Dažniausiai audros apgadina ar nuplėšia stogus, o liūtys užlieja patalpas. Didžiausią pernykštę žalą, siekusią apie 40 tūkst. eurų, patyrė įmonė, kurios patalpas užtvindė vanduo: atšoko tinkas, nusilupo dažai, buvo sugadintos lentynos ir kitas turtas. Kitam klientui liūtis iškėlė ir sulaužė namo šildomas grindis – šie nuostoliai siekė apie 14 tūkst. eurų.
Šiemet daugiausia nuostolių kol kas pridarė vėjas: vienam gyventojui vėtra nugriovė dalį ūkinio pastato ir apgadino stogą, padarydama apie 21 tūkst. eurų žalą, o vienai įmonei nuplėšė stogą ir išgriovė sieną. Kenčia ir kieme esantis turtas – audros laužo terasas, elektrinius vartus, verčia pastolius.
„Audros metu dėl didelio vėjo pirmiausia nukenčia stogai. O tuomet pro pažeistą stogo dangą plūstelėjęs lietus žalą padidina dar kelis kartus. Vasarą patiriamus nuostolius didina ir aplinka: kiemuose pilna baldų, batutų, kai kur stovi pastoliai, tad stipriam vėjui yra ką versti. Be to, su škvalu dažnai atsėlina liūtis ar kruša, todėl nuostoliai tiesiog sumuojasi“, – aiškina ekspertas.
Kaip pasiruošti audrai?
Bendrovės atstovo teigimu, didelės dalies nuostolių galima išvengti arba juos gerokai sumažinti paprastomis priemonėmis. Pavyzdžiui, gavus perspėjimą apie audrą, verta uždaryti langus ir stoglangius, pritvirtinti arba į patalpas sunešti lengvus lauko daiktus.
„Praūžus audrai pirmiausia reikėtų pasirūpinti žmonių saugumu: nesiartinti prie nutrūkusių elektros laidų ar apgadintų konstrukcijų. Jei turtas yra apdraustas ir planuojama kreiptis dėl žalos atlyginimo, sugadintą turtą būtina nufotografuoti ar nufilmuoti – nuotraukos aprašymo neatstoja, tačiau padeda ekspertui tiksliau įvertinti nuostolius, todėl ir išmoka klientą pasiekia greičiau“, – pataria G. Matiukas.