Perkant žaliai tausojama ne tik aplinka, bet ir taupomos valstybės biudžeto lėšos

Valstybinės įstaigos 2023 m. per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) įsigijo 42 netaršius lengvuosius automobilius. Tokie pirkiniai leido institucijoms sutaupyti beveik 39 tūkst. eurų, nes elektros energijos naudojimas transporto priemonėse yra gerokai pigesnis negu degalai.

„Užpernai per CPO iš viso buvo įsigyti  178  lengvieji automobiliai. Jeigu visi jie būtų perkami žaliai, tuomet šie sutaupymai būtų dar didesni ir siektų 164  tūkst. eurų. Be to, netaršių transporto priemonių eksploatacija yra pigesnė, todėl biudžeto lėšos naudojamos dar racionaliau. Dalyvaujant žaliuosiuose pirkimuose ne tik prisidedama prie taršos mažinimo, bet ir prie valstybės biudžeto lėšų taupymo“, – sako Aplinkos ministerijos Darnaus vystymosi ir žaliosios transformacijos skyriaus vedėjas Karolis Kinčius.

Kauno technikos universiteto (KTU) mokslininkams atlikus žaliųjų pirkimų aplinkos apsaugos poveikio analizę, paaiškėjo, kad tokių pirkimų metu sutaupomi ir didžiuliai kiekiai į aplinką nepatenkančio anglies dvideginio (CO2).

Pavyzdžiui, 2023 m. įsigyjant popierių per CPO pagal Tvarkos aprašo minimalius aplinkosauginius kriterijus buvo sutaupyta apie 602 tonos CO2. Tokį kiekį šių dujų sugertų apie 60 tūkst. medžių, nes vienas medis vidutiniškai per metus absorbuoja apie 10 kg anglies dioksido.

Per pastaruosius metus  taip pat augo tiekėjų konkurencingumas žaliuosiuose pirkimuose. Vidutinis žaliuosiuose pirkimuose vienam pirkimui (su centralizuotais pirkimais) tenkantis pasiūlymų skaičius didėjo: jis yra netgi didesnis nei kituose viešuosiuose pirkimuose.

Aplinkos ministerijos atliktos apklausos duomenimis, 2025 m. tiekėjų, kurie savo teikiamoms paslaugoms ir darbams taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemų reikalavimus skaičius smarkiai išaugo: 2022 m. paslaugoms aplinkos vadybos sistemų reikalavimus taikė 28 proc. ir darbams – 17 proc. tiekėjų, o 2025 m. – atitinkamai 44 proc. ir 41 proc. Net 59 proc. apklaustų tiekėjų pastebėjo, kad per pastaruosius 3 metus rinkoje padidėjo tvarių produktų pasiūla bei aplinkosauginių standartų taikymas.

Šiemet viešųjų žaliųjų pirkimų dalis pagal vertę siekė net 95 proc. (2020 m. šis rodiklis buvo tik 5 proc.). Pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų vykdomi viešieji pirkimai pagal vertę net 99 proc. buvo žalieji.

Prieš kelerius metus Aplinkos ministerija pasiūlė ir kitoms ministerijoms ir pavaldžioms įstaigoms strategiškai planuoti pirkimus įtraukiant žaliųjų pirkimų tikslus į strateginius veiklos planus. Todėl žaliųjų pirkimų dalis pagal vertę išaugo nuo 51 proc. (2021 m.) iki 84 proc. (2023 m. ).

Ypač svarbūs žalieji pirkimai yra statybų sektoriuje, nes jame išmetama apie trečdalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).  Mažinant administracinę naštą ir neapribojant konkurencijos, 2024 m. buvo atnaujintas žaliųjų pirkimų reglamentavimas ir nustatyta, kad tik statybos darbų vykdymo metu turi būti reikalaujama atitiktį pagrindžiančių dokumentų dėl aplinkos apsaugos kriterijų taikymo statyboje naudojamiems statybos produktams.

Nuo 2024 m. visuomeniniai pastatai turi būti statomi iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. visų statinio statybos medžiagų. Ilgaamžiai medienos gaminiai ne tik pakeičia iškastines daug anglies dioksido išskiriančias medžiagas, bet ir prisideda prie anglies dioksido kaupimo. O kelių statybos srityje iškelta ambicija padidinti žiedinės ekonomikos principų taikymą, į statybos ciklą sugrąžinant net iki 40 proc. žaliavų. Sudarytos sąlygos naujo statinio statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui naudoti pakartotinio panaudojimo medžiagas arba antrinio panaudojimo medžiagas iš kitų statinių ar statybų.

Lietuvos proveržis žaliųjų pirkimų srityje pastebimas Europos Sąjungoje.  Iš mūsų šalies patirties semiasi Latvija, Rumunija, Moldova ir kitos valstybės.