Pirmą kartą išmatuotas gyvenimo Lietuvoje nuspėjamumas: ar lietuviai jaučiasi užtikrintai?

Lietuvos gyventojai yra linkę savo ateitį vertinti atsargiai ir optimizmo daug neįžvelgia. Remiantis pirmą kartą Lietuvoje atliktu gyvenimo nuspėjamumo tyrimu, 7 iš 10 šalies gyventojų nemano, kad jų gyvenimas artimiausioje ateityje bus geresnis nei iki šiol. 37 proc. gyventojų prognozuoja, kad jų gyvenimas pablogės, o 33 proc. – kad nesikeis ir išliks toks pat. Tik 20 proc. šalies gyventojų ateityje tikisi pozityvių pokyčių, rodo tyrimo rezultatai. 

Didžiausio draudiko šalyje inicijuotas tyrimas atskleidė, kiek prognozuojamai nuspėjamas šalies gyventojams atrodo jų gyvenimas ir kiek galimybių jie jaučia turintys imtis realių veiksmų. Bendras išvestinis gyvenimo nuspėjamumo rodiklis Lietuvoje yra tik šiek tiek didesnis nei vidutinė jo reikšmė − siekia 54 balus iš 100 galimų. 

Detaliau tiriamos buvo penkios gyvenimo sritys: finansų valdymas, fizinė ir psichikos sveikata, kasdienės gyvenimo rutinos, darbas ir karjera bei politika ir išorės grėsmės.

„Šalies gyventojai savo finansus, karjerą ir kasdienes rutinas mano galintys prognozuoti gana aukštu įverčiu, tačiau sveikatos srityje nuspėjamumas mažėja, o didžiausią neužtikrintumą žmonėms kelia politinė ir išorės rizikų aplinka. Šioje srityje gyventojų galimybės prognozuoti ir turėti įtakos ateičiai siekia tik 38 balus iš 100 galimų, kai bendras gyvenimo nuspėjamumo indekso rodiklis yra 54 balai“, − komentuoja Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius. 

Pasak S. Lisausko, vyraujant geopolitinių grėsmių, klimato kaitos ir technologinės ateities nenuspėjamumui, tikėtina, kad įvairios išorės grėsmės ir toliau lems gyventojų užtikrintumą savo ateitimi. Todėl natūralu, kad dėmesio prašosi kitos gyvenimo sritys, kurias numatyti ir kontroliuoti yra paprasčiau, pavyzdžiui, finansų valdymas arba kasdienių rutinų turėjimas. 

Nuspėjamumas – psichologinio saugumo pamatas

Psichologė Ugnė Juodytė pabrėžia gyvenimo nuspėjamumo svarbą, ir kodėl jis turi būtų aukštesnis už vidutinį. Žmogaus smegenys neužtikrintumo aplinkoje yra linkusios prognozuoti ateitį tam, kad užtikrintų saugumą, ir pagal tai paruoštų mūsų kūną bei elgesį galimam pavojui. Jei ateitis yra sunkiai prognozuojama ir smegenys nežino, kokią strategiją pasirinkti savo gerovės užtikrinimui – žmogus gyvena nuolatiniame pavojaus laukimo režime. 

„Būdami nežinios būsenoje ilgesnį laiką, mes patiriame nerimą. Tuo metu aktyvuojamos dėmesio, mokymosi, hormoninės ir autonominės streso sistemos. Tuo tarpu optimalus gyvenimo nuspėjamumas veikia, kaip psichologinis saugumo pagrindas. Jis leidžia mažiau energijos skirti grėsmių skenavimui ir daugiau ryšio su savimi ir kitais kūrimui, poilsiui, kūrybai, sprendimų priėmimui“, – sako U. Juodytė.

Pasak psichologės, kasdienybėje tai reiškia paprastus, tačiau žmonių psichologiniam komfortui būtinus dalykus – būna lengviau susikaupti, kokybiškiau miegoti, priimti apgalvotus sprendimus. 

Lietuviai dažniau lieka pasyvūs

Remiantis tyrimo rezultatais, lietuviams gyvenimo nuspėjamumas dažnu atveju siejasi su apčiuopiama tikrove – šeimos ir materialiniu stabilumu, gera fizine sveikata, užtikrinta darbo vieta. 

„Lietuviai labiau linkę palaikyti stabilumą, nei imtis aktyvių veiksmų situacijai pakeisti. Pavyzdžiui, dažniau renkasi taupyti pinigus (37 proc.), o ne įdarbinti juos investuodami (16 proc.), skuba gydytis (26 proc.), o ne stengiasi sumažinti daugelio ligų šaltinį stresą (9 proc.), taip pat aukoja organizacijoms (27 proc.) vietoje aktyvaus įsitraukimo į savanorišką veiklą (6 proc.)“, – komentuoja S. Lisauskas. 

Vis dėlto, tyrimo duomenys indikuoja, kad labiausiai gyvenimo nuspėjamumas didėja tuomet, kai gyventojai imasi aktyvių veiksmų, užuot pasyviai pasitikėdami juos supančia aplinka.

„Didžiausią nuspėjamumą ir galimybes kontroliuoti savo gyvenimą jaučia tie žmonės, kurie imasi proaktyvių veiksmų savo karjeroje, finansų valdyme, sveikatos priežiūroje, bendruomenės gyvenime. Kitaip sakant, vietoje pasyvaus stebėtojo vaidmens renkasi veikti ir žino, ko siekia“, − pabrėžia S. Lisauskas. 

Labiau nuspėjamo gyvenimo formulė

Psichologė U. Juodytė akcentuoja, kad visiško tikrumo ir nuspėjamumo gyvenime nereikia ir jo pasiekti netgi neįmanoma. Visgi svarbu turėti kelis stabilius atramos taškus, kurie suteiktų pagrindo vyraujant išorinėms rizikoms ir geopolitiniam neapibrėžtumui. 

„Kai visiškai atsisakome kontrolės, tuomet gyvename pasyviai, tarsi viskas būtų tik aplinkybių, darbdavio, kitų šeimos narių ar visuomenės grupių rankose. Tačiau, galėdami aiškiai atskirti, kas nuo mūsų priklauso, o kas ne, savo sprendimams suteikiame daugiau brandos. Galbūt neturime galimybių kontroliuoti netikėtų situacijų darbe ar gyvenime, bet galime stebėti mums tenkantį krūvį, miego kokybę, mitybą, kūno siunčiamus signalus. Todėl galime kurti sąlygas, kuriose turėsime daugiau komforto būti mums nepatogiose situacijose“, – sako psichologė. 

Gyvenimo nuspėjamumo tyrimas atskleidė, kokie veiksmai gali padidinti gyvenimo kokybės vertinimą:

•       Aktyvesni finansiniai sprendimai, tokie kaip investavimas ar papildomų pajamų paieška.

•       Kasdienis rūpinimasis streso valdymu, gyvenimo ir darbo balansu, o taip pat fizinis aktyvumas, sveikesnė ir subalansuota mityba, miego režimas.

•       Sprendimai fizinės namų saugos srityje ir aiški rutina buityje.

•       Profesinio kapitalo kaupimas aktyviai dalyvaujant profesinėse bendruomenėse, rūpinantis savo reputacija, turint atsarginį karjeros planą.

•       Įsitraukimas į visuomeninių organizacijų veiklą, veiksmų planas kilus kritinėms situacijoms, prisijungimas prie krašto gynybos struktūrų.

Apie Gyvenimo nuspėjamumo rodiklį

Gyvenimo nuspėjamumo rodiklis yra išvestinis indeksas, sukurtas bendradarbiaujant su agentūra „Synthesis Consulting Group“. Jo pagrindas − šių metų kovo mėnesį atliktas kiekybinis šalies gyventojų tyrimas internetu. Jo metu 1001 respondentas įvertino, kiek nuspėjama artimiausioje 12 mėnesių perspektyvoje jiems atrodo kiekviena iš 5 gyvenimo sričių: finansai, sveikata, kasdienės rutinos, darbas ir sociopolitika. Respondentai taip pat buvo paprašyti įvertinti, kiek jaučia galintys daryti įtaką, kad gyvenimas būtų labiau prognozuojamas, ir nurodyti, kokių konkrečių veiksmų kiekvienoje iš penkių sričių jie ėmėsi.