2025 metus „Kreda“ grupė pradėjo išlaikydama augimą – prie jos prisijungus Elektrėnų kredito unijai, grupės narių skaičius išaugo iki 15. Pirmąjį metų ketvirtį grupės turtas pasiekė 608,6 mln. eurų ir augo 19 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., kuomet viršijo 513,5 mln. eurų. Kapitalas atitinkamai augo 20 proc. – iki 58,3 mln. eurų. 2025 m. pirmojo ketvirčio grupės pajamos neaudituotais duomenimis sudarė 10,5 mln. eurų ir buvo 5,5 proc. didesnės nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. „Kreda“ grupė toliau stiprino pozicijas smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo rinkoje, taip pat 19 proc. augino bendrą indėlių portfelį.
Metų pradžia – teigiama
Bendras paskolų portfelis pirmąjį 2025 metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 12 proc. – paskolų portfelio suma pasiekė 482,4 mln. eurų. Labiausiai augo paskolos smulkiam ir vidutiniam verslui (13 proc.) ir žemės ūkiui (21 proc.). Palūkanų pajamos šiuo laikotarpiu siekė 9,9 mln. eurų (2 proc. daugiau nei 2024 m. pirmą ketvirtį).
„Metų pradžia nuteikia optimistiškai: nekilnojamojo turto (NT) rinkos sąstingis baigėsi, o būsto paskolų sutarčių skaičius nuosekliai auga. Stabilizavosi energetikos kainos, toliau mažėjo EURIBOR bazinė palūkanų norma – šios žinios pirmąjį metų ketvirtį drąsino verslą aktyviau skolintis, ypač augo apyvartinių lėšų poreikis. Nors neapibrėžtumo, ypač dėl globalių ir politinių rizikų, vis dar netrūksta, tačiau pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtina – prioritetinės „Kreda“ grupės sritys išlaiko tvarų augimą. Toliau nuosekliai stipriname pozicijas finansuodami smulkųjį ir vidutinį verslą bei ūkininkus.
Mūsų prioritetai – ne tik individualūs sprendimai nariams, bet ir aktyvus darbas su valstybės remiamomis programomis, skirtomis verslo kūrimui ir plėtrai, nesikeičia – siekiame tapti visų žmonių finansų partneriu ir atliepti jų lūkesčius. Reaguodami į atsigaunantį nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumą ir augantį narių susidomėjimą būsto finansavimo galimybėmis, aktyviai siūlome patrauklius, į narių poreikius orientuotus ir individualizuotus finansavimo sprendimus, kurie yra mūsų stiprybė ir išskirtinumas“, – komentavo„Kreda“ grupės valdybos pirmininkas Mindaugas Raipa.
Verslas neatideda planų skolintis
Kad smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) išlieka aktyvus, patvirtina pirmojo šių metų ketvirčio verslo finansavimo rodikliai – smulkioms ir vidutinėms įmonėms suteiktų paskolų portfelis buvo 13 proc. didesnis, lyginant su 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu ir pasiekė 164,1 mln. eurų.
„Nuo 2025-ųjų metų pradžios mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) Lietuvoje rodė didžiausią optimizmą iš visų Baltijos šalių ir neslėpė ambicijų investuoti į plėtrą. Žinoma, verslui, ypač smulkiam ir vidutiniam, didelės įtakos turi geopolitinė situacija, globaliose rinkose vyraujantis neapibrėžtumas ir greitai kintanti verslo aplinka, prie kurios būtina prisitaikyti. Kita vertus, šių metų balandį septintą kartą sumažintos bazinės palūkanų normos ir didėjantis klientų pasitikėjimas, paskatino daugelį verslų išnaudoti šias aplinkybes augimui ar plėtrai“, – komentavo M. Raipa.
Kaip parodė metų pradžioje atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų naudojimo tyrimas, paprašyti įvertinti, kokius metus prognozuoja verslui, ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų verslo atstovų teigė, jog, vertinant finansines perspektyvas, 2025-ieji bus geresni nei praėjusieji. 37 proc. nurodė, jog 2025 metai bus tokie patys, o 16 proc. mano, jog 2025-ieji bus prastesni nei praėję metai.
Pirmąjį metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 21 proc. augo ir paskolos žemės ūkiui – iki 100,1 mln. eurų. „Žemės ūkio sektoriui iššūkių netrūksta, todėl ūkininkai aktyviai skolinasi tiek trumpajam laikotarpiui, pavyzdžiui, ruošdamiesi naujam sezonui, tiek ir investicijoms į ilgalaikius projektus – modernią techniką, gamybos bei kitą įrangą, naujų pastatų statybą ar atsinaujinančios energijos šaltinius. Žemės ūkio kreditavimosi poreikį augina ir valstybės parama, pavyzdžiui, lengvatinės paskolos ūkininkams, kurias teikia ir „Kreda“ grupės kredito unijos“, – kalbėjo M. Raipa.
Būsto rinkoje – daug pozityvumo
Pirmąjį 2025-ųjų ketvirtį būsto paskolų portfelis toliau augo – naujai išduotų paskolų suma sudarė 176,3 mln. eurų, arba 9 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Kaip rodo „Registrų centro“ duomenys, pirmasis šių metų ketvirtis NT sandorių rinkoje pasižymėjo didesniu nei įprasta metų pradžiai aktyvumu, kuris siejamas su išaugusiais pirkėjų lūkesčiais.
Dar 2024 metais mažėjusios būsto paskolų palūkanų maržos skatino gyventojus domėtis refinansavimo galimybėmis. Vasario 1-ąją įsigaliojęs supaprastintas būsto paskolų refinansavimo procesas turinčiuosius būsto paskolas skatina pasidomėti ir galimybėmis sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus.
„Kreda“ kredito unijų grupės duomenimis, metų pradžioje būstui aktyviausiai skolinosi 20–30 metų amžiaus kredito unijų nariai, o vidutinė paskolos suma siekė 52 tūkst. eurų. Būsto paskolų segmente labiausiai augo 150–200 tūkst. ir 300–500 tūkst. sumas siekiančios paskolos.
Naudojosi paskutine galimybe fiksuoti aukštas indėlių palūkanas
Šių metų pirmojo ketvirčio grupės indėlių portfelis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 19 proc. ir pasiekė 533,5 mln. eurų, o terminuotųjų indėlių suma sudarė 421,6 mln. eurų, arba 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Terminuotieji indėliai iki 12 mėn. augo 27 proc. ir sudarė 290,3 mln. eurų. Neaudituotais duomenimis, „Kreda“ grupės kredito unijų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis sudarė 274,22 proc.
Kaip ir buvo prognozuota, finansų rinka sureagavo į besikeičiančias EURIBOR palūkanų normas – terminuotųjų indėlių palūkanos mažėja ir kredito unijose. Pirmąjį ketvirtį kredito unijų grupė „Kreda“ dar siūlė itin patrauklią galimybę – 4,5 proc. metines palūkanas už 12 mėn. indėlį. Nors šiuo metu terminuotųjų indėlių palūkanos mažėja, kredito unijose jos vis dar lenkia komercinių bankų siūlomas. Terminuotieji indėliai išlieka patraukliu pasirinkimu laisvoms lėšoms įdarbinti – grąža stabili, rizika minimali, o pasirinkimas saugus ir konkurencingas.
Grupės žinomumas auga
Kredito unijų grupę „Kreda“ žino 28 proc. šalies gyventojų ir 49 proc. verslo atstovų – tokius rezultatus atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu metų pradžioje atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų naudojimo tyrimas.
„Kaip parodė tyrimas, mūsų nariai ypač vertina kredito unijose teikiamų paslaugų prieinamumą, greitį, patogumą, lankstumą ir individualų požiūrį. Mes puikiai pažįstame savo narius, todėl kiekvieno jų situaciją ir poreikius gebame įvertinti individualiai bei pasiūlyti jiems tinkančius sprendimus. Nuolat reaguojame į besikeičiančią situaciją rinkoje, kad užtikrintume paslaugų kokybę, būtume lankstūs ir patikimi visų žmonių finansų partneriai“, – teigė „Kreda“ grupės valdybos pirmininkas.
Jungtinė centrinė kredito unija (JCKU) – perspektyvi ir ambicinga centrinė unija Lietuvoje, administruojanti „Kreda“ kredito unijų grupę, susikūrusi 2018 m. sausio 2 d., ir vienijanti 15 ilgametės patirties turinčių kredito unijų. JCKU – tai kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų įregistruota kredito unija, veikianti pajinio kapitalo pagrindu. 2025-aisiais „Kreda“ kredito unijų grupės turtas viršijo 600 mln. eurų.