Spaudos centras
Spaudos centras
Trečiadienį Lietuvos Respublikos Prezidentūroje antrą kartą surengtas išskirtinis lietuvių gestų kalbos literatūros vakaras, kurį inicijavo renginio globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Šiai metais renginys yra įtrauktas į didžiausio ir seniausio literatūros festivalio Europoje „Poezijos pavasaris“ programą. Šių metų renginio pavadinimas – „Gyvenu ir jaučiu gestais. Lietuvių gestų kalbos pripažinimo 30-mečio liudijimas“.
„Čia, Kolonų salėje, praėjusiais metais pirmąkart kartu atvėrėme tai, kas neužmirštama: mes pažinome lietuvių gestų kalbos literatūros autorių poeziją. Jūs pristatėte savo kūrybą, o mes patyrėme ir kartu su Jumis išgyvenome kurčiųjų bendruomenei įprastas, o mums, girdinčiųjų bendruomenei, sukrečiančiai naujas meno ir kūrybinės raiškos formas“, – sveikindama renginio dalyvius ir svečius sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia akcentavo Prezidentūros siekį užtikrinti, kad kurčiųjų kūryba būtų suvokta kaip lygiateisė girdinčiųjų ir kalbančiųjų kūrybai. Ji taip pat pasidžiaugė, jog per metus visiems geros valios žmonėms pavyko pirmą kartą Lietuvos istorijoje pasiekti, kad lietuvių gestų kalbos autorių kūryba šiais metais atsirastų ir „Poezijos pavasaryje“, kartu pažymint ir lietuvių gestų kalbos 30-metį kaip svarbų valstybei įvykį.
„Šiandien kartu su įžvalgia ir išmintinga partnere Lietuvos rašytojų sąjunga simboliškai iškeliame naują svarbią kūrybos ir gyvenimo koloną, siekdami visuomenę supažindinti su unikaliu kultūros brangakmeniu – poezija, kuri perteikiama be balso, tik kūno ir sielos judesiu, gestų žodžiais ir mimikos frazėmis“, – kalbėjo D. Nausėdienė, padėkojusi atlikėjams ir pažadėjusi, jog susirinkusieji yra ir bus jų literatūros skaitytojai ir žiūrovai, akyli ir kiekvieną detalę sekantys neaprėpiamo gylio meninių sumanymų gerbėjai.
Atskirą padėkos žodį pirmoji ponia skyrė Lietuvos kurčiųjų bendruomenėje gerai žinomai gestotyrininkei, gestų kalbos vertėjai Anželikai Teresei, kuri būdama akademinės bendruomenės atstovė savąjį mokslinio tyrinėjimo objektą stengiasi išvaduoti iš izoliacijos bei meistriškai jungia mokslo pasiekimus su mūsų visų kasdieną praturtinančia veikla.
„Džiaugiuosi šiandien matydama politinį ir kultūrinį šalies elitą, kuris, tikiu, ne tik išgirs, bet ir pasiryš skleisti žinią ir kituose savo veiklos kontekstuose, tikslingai rems labai svarbią, labai talentingą, labai kūrybingą, nuostabiai gilią kurčiąją visuomenės dalį, inicijuos tolesnes pertvarkas bei didins visuomenės informuotumą, nuodugnesnį mūsų turtingos realybės supratimą. Džiaugiuosi matydama, kad gilesnis renginio tikslas – Lietuvoje spartinti socialines inovacijas, nediskriminuojant mūsų bendrapiliečių, o juos įgalinant – tikrai yra pasiekiamas“, – akcentavo D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios žodžiais, tai, kad institucijos, akademikai, visuomenė pradeda pokalbį apie menininkų pripažinimą neatsižvelgiant į jo ar jos kūrybinės raiškos formą, kad savoje kasdienybėje randame valios stengtis suprasti tai, kas nepažinta, rodo mūsų stiprybę.
„Tikiuosi, kad mums pavyks socialinę terra incognita, apie kurios egzistavimą nenutuokia absoliuti dauguma mūsų visuomenės narių, ištraukti iš tamsaus, visuomenei nematomo šešėlio ir paversti kurčiųjų kūrybą matoma bei prieinama kiekvienam Lietuvoje. Nes tai ir gilu, ir stipru, ir jautru“, – teigė D. Nausėdienė, pridūrusi, jog mokslas, siekis pažinti būties paslaptis yra tikrasis socialinės, kultūrinės pažangos variklis ir turi būti prieinamas ir negirdintiesiems.
Pirmoji ponia reziumavo, jog šiandienos renginys skirtas ne tik dar vienam literatūros žanrui, o visiems žmonėms. Nes tai pasakojimas apie gyvenimą, mūsų santykius, teisingumą, teises ir tikrąją demokratiją, apie tai, kad suvokdami savąsias stiprybes esame iš tikrųjų stiprūs tiek, kiek esame smalsūs ir empatiški tikrąsias kitas žmogaus patirtis liudijančiai kūrybai.
Renginyje Prezidentūroje taip pat dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, kultūros ministras Šarūnas Birutis, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė.