Planų dėl būsto įsigijimo didžioji dalis vilniečių nekeičia: ieškos didesnio ir energiškai efektyvesnio

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad per artimiausius trejetą metų įsigyti nuosavą būstą planuoja penktadalis sostinės gyventojų. Dar 26 proc. teigia konkretaus įsigijimo laikotarpio neapsibrėžę, tuo metu 7 proc. įsigijimo planus atidėjo. 

„Praėjusiais metais ėmus mažėti palūkanų normoms nekilnojamojo turto rinka atsitiesė – ėmėme stebėti nuoseklų būsto įsigijimo sandorių augimą. Metų pradžioje geopolitinį lauką sudrebinę JAV prezidento sprendimai ir retorika paskleidė naują neapibrėžtumo bangą. Vis dėlto, per sostinės NT rinką ji stipriau nenusirito. „Registrų centro“ duomenimis, pirmuosius tris šių metų mėnesius butų pardavimai sostinėje augo 44 proc., kaip rodo tyrimas, planus įsigyti būstą atidėjo tik 7 proc. gyventojų“, – kalba „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys. 

Svarbi ir estetika, ir energetika 

Kaip atskleidžia jau ne pirmus metus atliekamas tyrimas, gyventojų lūkesčiai pirmiesiems ar naujiems namams vis labiau auga. Gyventojai pakartotinai nurodo, kad per pastaruosius keletą metų keitėsi jų poreikis būsto plotui, lokacijai ir kainai. 

Svarstantys įsigyti didesnio ploto būstą, nei planavo prieš 2–3 metus, nurodo 84 proc. respondentų, planuojantys įsigyti būstą labiau prestižinėje lokacijoje teigia 61 proc. vilniečių, 52 proc. pažymi, kad rinktųsi brangesnį būstą nei planavo anksčiau.

Tuo metu savo dabartinį būstą, kaip atskleidžia tyrimas, gyventojai vertina vidutiniškai 7,41 balu. Labiausiai gyventojams kliūva per mažas būsto plotas (30 proc.), norimo lygio nesiekiantis energinis efektyvumas (29 proc.) ir prasta garso izoliacija (29 proc.).

„Tarp didžiausių turimo būsto trūkumų gyventojai išskiria ir namo estetinę aplinką (23 proc.), ir netinkamą buto išplanavimą (16 proc.). Visi netenkinantys būsto penketuke įvardyti namų atributai būdingi seniems – dar sovietmečiu statytiems būstams. Ne veltui planuojantys būsto įsigijimą gyventojai linkę prioritetą teikti naujos statybos būstui“, – sako M. Čiplys. 

Naujausios statybos (2020–2025 m.) būstą norėtų įsigyti didesnioji dalis (35 proc.) vilniečių, 13 proc. teigia būstą pirksiantys dar nepastatytą – iš brėžinių. 34 proc. planuoja ieškoti 2000–2019 m. statyto būsto, o į senesnį dairysis 18 proc. respondentų.

Didesnė dauguma – 30 proc. gyventojų, kaip rodo tyrimas, dairysis 61–80 kvadratinių metrų siekiančio būsto. Kiek mažiau (24 proc.) būsimų naujakurių planuoja įsigyti 41–60 kv. metrų būstą, o didesnį – siekiantį 81–100 kvadratinių metrų būstą planų įsigyti turi 22 proc. respondentų.

„Nors įsigyjant būstą svarbiausių kriterijų sąrašo viršuje paprastai gyventojai išskiria kainą, išlygų visapusei kokybei jie daryti nelinkę. Naujos statybos būstas jiems gali pasiūlyti ir geresnį energinį efektyvumą, ir šiuolaikinį gyvenimo būdą labiau atitinkantį būsto išplanavimą. Tai yra svarbūs būsto elementai, kurių savo naujuose namuose yra linkę ieškoti gyventojai“, – sako M. Čiplys.

Dažniausiai planuoja įsikurti už miesto centrinės dalies ribų 

Kaip rodo apklausa, dažniausiai vilniečiai būstą įsigyti planuoja gyvenamuosiuose rajonuose, esančiuose toliau nuo miesto centro. Taip teigia 39 proc. apklaustųjų. Priemiestyje gyvenimą planuoja 29 proc. respondentų. Centriniuose miesto rajonuose bei Senamiestyje įsigyti būstą norėtų, atitinkamai, 28 proc. ir 4 proc. respondentų. 

Anot M. Čiplio, toks pasiskirstymas labai natūralus ir atitinka miesto plėtros tendencijas, pasiūlos ir paklausos dinamiką. Kuo lokacija arčiau centro, tuo mažiau plėtros galimybių čia turi statytojai, taigi, mažiau turto įsigijimo galimybių turi ir pirkėjai tiek dėl mažesnės pasiūlos, tiek dėl  aukštesnės turto kainos. 

Pirminėje rinkoje per pirmąjį šių metų ketvirtį, „Citify“ duomenimis, Senamiestyje, kuriame telkiasi aukštos klasės būsto pasiūla, sudaryti 28 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai už vidutinę 5,8 tūkst. eurų kainą už kvadratinį metrą. Tuo metu, pavyzdžiui, Lazdynų rajone sudaryta aštuonis kartus daugiau – 225 sandoriai, kurių vidutinė suma už kvadratinį metrą siekė 4,2 tūkst. eurų.

M. Čiplio teigimu, būstas, esantis kiek toliau nuo centrinės miesto dalies paklausus ir dėl besikeičiančių pirkėjų preferencijų. Anot jo, šiandien čia taip pat galima pasiūlyti aukštą gyvenimo kokybę, tiesa, pasižyminčią kiek kitokiais atributais nei centrinė miesto dalis – privatumu, turtinga gamta, ramybe, aktyviai plėtojama poilsio ir laisvalaikio  infrastruktūra. 

„Pirkėjai nori gyventi kokybiškame būste ir ieško galimybių kombinuoti miesto suteikiamus privalumus bei galimybę atitrūkti nuo jo šurmulio, greito tempo. Miestui tankėjant, tai pasiekiama vis sunkiau, o dėl šios priežasties gyvenimas centrinėje dalyje neretai iškeičiamas į ramesnę aplinką – šią tendenciją puikiai iliustruoja ant Neries kranto, šalia Karoliniškių draustinio kylantis „Sakų“ rajonas, pirmąjį šių metų ketvirtį tapęs populiariausiu sostinėje, kuomet buvo parduoti 138 butai, o pagrindinis pirkėjų motyvas pirkti buvo būtent išskirtine gamta pasižyminti projekto lokacija bei kuriama poilsio ir laisvalaikio infrastruktūra“, – sako „Darnu Group“ ekspertas. 

Bendrovės „Darnu Group“ užsakymu tyrimą vykdė „Spinter tyrimai“. Reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 512 Vilniaus miesto gyventojų, kurių amžius siekė 18-75 metų, o pajamos –nuo 1500 eurų vienam šeimos ūkio nariui per mėnesį.