Po drono incidento − verslo klausimai: kas atlygintų žalą?

Šios savaitės pradžioje, rugsėjo 15 naktį Kaišiadorių rajone įvykęs incidentas, kuomet ore buvo numuštas į šalį įskridęs kovinis dronas, vėl aktualizavo verslo rizikos valdymo klausimą. Kas padengtų nuostolius, jei dėl panašaus incidento būtų apgadintas arba sunaikintas įmonės turtas, ir dėl to nutrūktų jos veikla? Geopolitinei situacijai regione aštrėjant, verslas imasi iš naujo vertinti potencialią veiklos tęstinumo riziką. 

Pasak Valdemaro Jakubovskio, „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktoriaus, kiekvienas toks rezonansą sukėlęs įvykis, kai gyventojų ir verslo turtui kyla potenciali rizika, neišvengiamai suaktyvina verslo bendruomenės diskusijas apie galimas pasekmes. 

„Pagal įprastą draudimo rinkos praktiką, karo, terorizmo ir kitų politinio pobūdžio konfliktų sukelta žala anksčiau nebūdavo įtraukiama į standartinę verslo turto draudimo apsaugą. Tačiau keičiantis saugumo situacijai, ne vienas šalyje veikiantis draudikas šiemet pradėjo siūlyti papildomą apsaugą nuo politinio pobūdžio konfliktų rizikos, įskaitant ir kovinių dronų padarytą žalą“, – sako V. Jakubovskis. 

Pasak jo, vien draudimo sutarties turėjimas savaime nereiškia, kad įmonė yra apsaugota nuo visų galimų scenarijų. Vertinant apsaugos apimtį, svarbu patikrinti, kokios rizikos įtrauktos į sutartį, kokios išimtys ir limitai taikomi, ar draudimo suma atitinka dabartinę turto atkūrimo vertę ir ar apsauga apima dėl turto sugadinimo nutrūkusią veiklą.

„Konsultuodami įmones pastebime, kad dalis verslų painioja galimą draudimo apsaugą ir valstybės numatytus saugiklius verslui. Kaip buvo skelbta, valstybė įsipareigoja atlyginti žalą tais atvejais, jei ji kiltų dėl Lietuvos kariuomenės ar NATO pajėgų gynybos tikslais panaudotos karinės jėgos. Visgi jei verslo turtą sugadintų ar sunaikintų nenumuštas dronas arba neužkardytas sabotažo aktas, tikėtina, kad tokie nuostoliai gultų ant paties verslo pečių“, – komentuoja V. Jakubovskis. 

Pasak eksperto, taip pat svarbu pabrėžti, kad draudimo apsauga geopolitinių grėsmių nepašalina ir valstybės saugumo priemonių nepakeičia. Jos paskirtis – padėti verslui iš anksto įvertinti galimus finansinius nuostolius ir, įvykus netikėtam politinio pobūdžio incidentui, amortizuoti patirtus nuostolius ir greičiau atkurti veiklą. 

Ar įmonės draudžiasi nuo kovinių dronų žalos

Šių metų gegužės mėnesį „Lietuvos draudimui“ išplėtus verslo turto apsaugą ir pirmajam šalyje pradėjus drausti nuo politinio pobūdžio konfliktų rizikos, jau galima vertinti, kaip Lietuvos įmonės vertina tokią apsaugos galimybę.  

„Mūsų bendrovė šiandien skaičiuoja kone 80 verslo įmonių, pasirūpinusių nauju verslo turto draudimu. Didžioji dalis šio draudimo sutartis sudariusių įmonių veikia įvairaus pobūdžio gamybos, sveikatos priežiūros, mažmeninės prekybos, apgyvendinimo paslaugų teikimo srityse. Taip pat matome, kad sprendimą apsidrausti nuo politinio pobūdžio konfliktų rizikų greičiau priima smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės“, – sako V. Jakubovskis.

Naujame „Lietuvos draudimo“ verslo turto draudimo rizikų sąraše išskiriamos šios papildomos rizikos, dėl kurių turtas galėtų būti sugadintas, sunaikintas arba prarastas. Tai teroristinis aktas, sabotažas, riaušės ir civiliniai neramumai, piktavališkas sugadinimas, taip pat sukilimas, valstybės perversmas, maištas arba karo, įskaitant pilietinį karą, veiksmai.