Spaudos centras
Spaudos centras
Dar visai neseniai antikorupcijos politika daugeliui Lietuvos įmonių atrodė kaip dokumentas, reikalingas tik didelėms tarptautinėms grupėms ar su viešuoju sektoriumi dirbančiam verslui. Tačiau po pastarųjų metų korupcijos skandalų situacija pasikeitė. Pasak Jolantos Borko, advokatų kontoros WIDEN vyresniosios teisininkės, įmonės vis dažniau prašo partnerių pateikti antikorupcijos politiką, elgesio kodeksą ar kitą skaidraus verslo standartus patvirtinantį dokumentą. Jų neturėjimas potencialiems verslo partneriams siunčia aiškų signalą – bendrovė negali parodyti, kaip valdo korupcijos riziką.
Antikorupcijos politika – ne tik apie kyšius
Viena dažniausių klaidų – antikorupcijos politiką suprasti labai siaurai: kaip dokumentą, kuriame parašyta, kad įmonė „netoleruoja kyšininkavimo“. Korupcijos rizikos versle yra gerokai platesnės.
„Ar darbuotojas gali priimti brangią dovaną iš tiekėjo? Ar klientą galima pakviesti į užsienyje vykstantį sporto renginį ir apmokėti jo kelionę? Kaip turi elgtis pirkimų vadovas, jeigu konkurse dalyvauja jo artimo asmens įmonė? Kas turi patikrinti tarpininką, kuris žada „sutvarkyti klausimą“ užsienio rinkoje? Būtent į tokius klausimus turi atsakyti realiai veikianti antikorupcinė sistema“, – pabrėžia advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė J. Borko.
Užsienyje antikorupcinės priemonės tampa įprasta didžiųjų įmonių verslo praktika
Tarptautiniai duomenys rodo labai aiškią tendenciją: kuo didesnė, didesnę apyvartą turinti ir tarptautiškesnė įmonė, tuo labiau tikėtina, kad joje veikia formalios antikorupcinės priemonės.
2024 m. Jungtinės Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo duomenimis, bent vieną formalią antikorupcinę priemonę turėjo 45 proc. visų apklaustų įmonių. Tačiau tarp vidutinių įmonių tokių buvo jau 83 proc., o tarp didelių – 95 proc.
Prancūzijos antikorupcijos agentūros tyrimo duomenimis, 89 proc. respondentų nurodė turintys antikorupcinių priemonių. Dažniausiai įmonės turėjo antikorupcinį elgesio kodeksą, vidinę pranešimų sistemą ir darbuotojų mokymų programą.
Verslo partneris gali būti tas, kuris pirmasis paklaus apie jūsų politiką
Lietuvoje privačiam verslui nėra nustatytos pareigos turėti atskirą antikorupcijos politiką ar jos atitikmenį. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nurodo, kad privataus sektoriaus dalyvavimas kuriant korupcijai atsparią aplinką pagal Korupcijos prevencijos įstatymą grindžiamas savanoriškumu bei viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimu.
Tačiau vien teisinės pareigos klausimas šiandien yra per siauras. Tarptautinės bendrovės vertina ne tik savo, bet ir tiekimo grandinės bei verslo partnerių riziką. Praktikoje šią tendenciją jaučia ir Lietuvos bendrovės. Teisininkė J. Borko pažymi, kad prieš sudarant sutartį potencialus užsienio partneris gali paprašyti užpildyti atitikties klausimyną, pateikti etikos kodeksą, antikorupcijos politiką ar paaiškinti, kokios korupcijos prevencijos priemonės įmonėje taikomos. Tokioje situacijoje politikos neturėjimas nebūtinai reikš verslo santykių nepradėjimą, tačiau gali sukelti papildomų klausimų, ilginti partnerio atliekamą patikrą arba parodyti, kad įmonės vidaus atitikties sistema dar nėra formalizuota.
Korupcijos suvokimas Lietuvoje
Naujausiame „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekse Lietuvai skirti 65 balai iš 100 galimų. Lietuva pakilo iš 32 į 28 vietą pasaulyje, o tarp Europos Sąjungos valstybių užima 12 vietą. Danija išlieka pirmoje vietoje pasaulyje su 89 balais, Suomija surinko 88, Singapūras – 84, Naujoji Zelandija ir Norvegija – po 81 balą.
Svarbu nepainioti rodiklių: Korupcijos suvokimo indeksas vertina suvokiamą viešojo sektoriaus korupcijos lygį, o ne tai, kiek Lietuvos įmonių turi antikorupcijos politiką.
Tačiau ir Lietuvos verslo skaidrumo duomenys indikuoja pokytį. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliekamų tyrimų rezultatai rodo, kad tarp didelio verslo antikorupcinės ir etikos taisyklės yra vis labiau formalizuojamos bei viešinamos.
Keičiasi ir pačių vadovų požiūris. STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2023–2024“ duomenimis, 67 proc. įmonių vadovų manė, kad jie patys yra atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje. 2022 m. taip manė 63 proc., o 2021 m. – 44 proc.
Antikorupcinių priemonių bendrovėje neturėjimas
Didžiausia rizika, pasak advokatų kontoros WIDEN teisininkės, nebūtinai yra tai, kad įmonėje kas nors sąmoningai nuspręs duoti ar imti kyšį. Gerokai dažnesnė problema – skirtingi žmonės skirtingai supranta, kur yra leistino elgesio riba.
„Pavyzdžiui, vienas pardavimų vadovas 500 Eur vertės kliento vaišinimą laikys normaliu santykių palaikymu, kitas – neleistina dovana. Vienas pirkimų darbuotojas deklaruos asmeninį ryšį su tiekėju, kitas nuspręs, kad tai nėra reikšminga. Kai nėra taisyklių, įmonė faktiškai perduoda korupcijos rizikos vertinimą kiekvienam darbuotojui individualiai“, – pasakoja J. Borko.
Būtent čia antikorupcijos politika turi labai praktinę funkciją: ribinėse situacijose ji nustato bendrą elgesio taisyklių rinkinį įmonės vadovybei, darbuotojams ir tam tikrais atvejais – verslo partneriams.
Vien politikos ne visada pakanka
Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinis asmuo tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis gali atsakyti už jo naudai darbuotojo ar įgalioto atstovo padarytą nusikalstamą veiką, kai ji padaryta vadovaujančio asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos vadovaujančio asmens priežiūros ar kontrolės.
Kilus incidentui klausimai, kokias realias prevencijos ir kontrolės priemones įmonė buvo įdiegusi ir kaip jos veikė, gali tapti esminiais. Todėl prieš rengiant antikorupcijos politiką verta pradėti ne nuo šablono, o nuo pačios įmonės: jos veiklos teritorijos, tiekėjų ir klientų, tarpininkų ir verslo partnerių, kontaktų su valstybės institucijomis, veiklos sektoriuje įprasto svetingumo ir dovanų, interesų konfliktų deklaravimo vertinimo.
Teisininkė pažymi, kad kai kuriais atvejais įmonei pakaks turėti antikorupcijos politiką, su kuria darbuotojai supažindinami. Kitais – gali reikėti ir platesnės korupcijos prevencijos programos su rizikų vertinimu parengimo, darbuotojų apmokymų, griežtesnių kontrolės procedūrų.
Kada verta pasirengti antikorupcijos politiką?
Advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė Jolanta Borko pasakoja, kad standartiniai kriterijai, kada reikėtų pasirūpinti turėti antikorupcijos politiką ar jai prilyginamą dokumentaciją, gana aiškūs:
- kai įmonė plečiasi į užsienį,
- dirba su tarptautinėmis grupėmis,
- turi reikšmingas pirkimų ar pardavimų apimtis,
- naudoja agentus ir tarpininkus,
- veikia skirtingose jurisdikcijose,
- turi kontaktų su viešuoju sektoriumi,
- iš verslo partnerių gauna atitikties klausimynus.
Pasak teisininkės J. Borko, gera antikorupcijos politika nėra pažadas, kad įmonėje niekada nebus pažeidimų. Jos tikslas – parodyti, kad įmonė ir jos darbuotojai supranta savo rizikas, yra nustačiusi aiškias taisykles ir žino, ką daryti, kai kyla abejonių.