Po teismo sprendimo lygiagretūs importuotojai tikisi teigiamų pokyčių: galėtų mažėti ir vaistų tiekimo sutrikimų rizika

Lietuvai susiduriant su kritinių vaistų trūkumu, teismas konstatavo, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nepagrįstai atsisakė išduoti leidimus įvežti į Lietuvą kitose ES valstybėse narėse registruotus kokybiškus ir saugius vaistus. Lygiagretūs importuotojai tikisi, kad šis teismo sprendimas, kurio VVKT nebeskundė, paskatins peržiūrėti nusistovėjusią neteisėtą tarnybos praktiką ir leis pateikti į rinką daugiau trūkstamų ar pigesnių vaistų.

Teisminiame ginče, susijusiame su antibiotiku amoksicilinu, Regionų administracinis teismas konstatavo, kad VVKT nepagrįstai atsisakė leisti į Lietuvą lygiagrečiai importuoti kitoje ES šalyje registruotus saugius ir kokybiškus vaistus argumentuodama, kad skiriasi siekiamų lygiagrečiai importuoti ir su juo lyginamų referencinių vaistų Lietuvoje registracijos tipai. Tai pirmas atvejis, kai nacionalinis teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) suformuota praktika VVKT sprendžiant dėl lygiagrečiai importuojamų vaistų tiekimo Lietuvos pacientams.

Lygiagrečiam importuotojui teisme atstovavusio advokato dr. Pauliaus Astromskio teigimu, VVKT turėtų siekti dialogo ir kartu su rinkos dalyviais peržiūrėti neteisėta pripažintą tarnybos praktiką, o ne eiti susipriešinimo keliu, nes tai labiausiai kenkia Lietuvos pacientams.

„Siekiant mažinti vaistų tiekimo sutrikimų riziką, Lietuvai reikia kuo įvairesnių vaistų tiekimo šaltinių ir diversifikuotų tiekimo grandinių. Pacientai Lietuvoje turėtų didesnį vaistų pasirinkimą, jeigu VVKT laikytųsi ESTT suformuotos praktikos, pagal kurią leidimo importuoti vaistus galima neišduoti tik tuo atveju, jeigu, atlikus objektyvų tyrimą, nustatoma, kad siūlomas lygiagrečiai importuoti vaistas yra nesaugus ir nekokybiškas. Kitu atveju nepagrįstai riboti laisvą prekių judėjimą ir sudaryti jam dirbtines kliūtis – draudžiama“, – pažymi dr. P. Astromskis.

Naujausiame teisminiame ginče teismas, 2025 m. vasario 5 dieną priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-1035-362/2025, palaikė lygiagretaus importuotojo Lietuvos administracinių ginčų komisijai pateiktus argumentus, kuriais ši institucija dar iki teisminio ginčo buvo įpareigojusi VVKT paraišką nagrinėti iš naujo, tačiau tarnyba į argumentus neatsižvelgė ir nusprendė bylinėtis.

Advokatas dr. P. Astromskis pabrėžia, kad teismo neteisėta pripažinta VVKT praktika iki šiol atimdavo galimybę rinkoje veikiantiems lygiagretiems importuotojams pateikti paraišką Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl siekiamų lygiagrečiai importuoti vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir taip konkuruoti su kitais vaistų tiekėjais. Remiantis teismui pateikta informacija, 2020-2023 metais kainynuose buvo apie 30 proc. vaistų grupių, kuriose buvo tik po vieną tiekėją. Sutrikus tokios grupės tiekimui, prireikia daugiau laiko, kad pacientams būtų rastas kitas vaistas. Valstybės kontrolės duomenimis, 2022 m. I pusmetį 9 proc. (47 iš 505) kainyno vaistų, kurių grupėje buvo vienas tiekėjas, tiekimas buvo sutrikęs ilgiau nei 3 savaites, o dažniausiai šie sutrikimai buvo registruoti būtent amoksicilinui.

Kol vyko teisminis ginčas, Lietuvos administracinių ginčų komisiją pasiekė dar vienas ginčas dėl kitų lygiagrečiai importuojamų vaistų, skirtų mažinti kraujospūdį. Vis dėlto lygiagretūs importuotojai po naujausio teismo įvertinimo viliasi, kad VVKT atsisakys iki šiol taikytos praktikos, ribojusios laisvą prekių judėjimą, ir nebesudarys kliūčių lygiagretiems importuotojams pateikti į rinką trūkstamus ar pigesnius vaistus.