Politologė atskleidžia: kaip iš tiesų protestai veikia valdžios institucijas?

Ne visi protestai sulaukia atgarsio ar realių veiksmų. „Kai valdžios institucijos ignoruoja visuomenės keliamas problemas, tai ypač nuvilia aktyviausius gyventojus. Ilgainiui toks neveiksnumas tik didina atotrūkį tarp valdžios ir piliečių. Be to, netgi gali mažinti visuomenės sutelktumą nacionalinių grėsmių akivaizdoje“, – teigia politologė Ainė Ramonaitė. Tad kokį realų poveikį protestai daro valdžios sprendimams?

Nevyriausybinė gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“, ragindama sustabdyti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų, jau trečią kartą surengė viešą akciją, skirtą atkreipti dėmesį į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) praktiką. Nors po aktorių performanso „Paršelių klyksmas“, įvykusio Vinco Kudirkos aikštėje, tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė pradėjo viešai komunikuoti, o per protestą, vykusį prie VMVT būstinės, pasirodė ir tarnybos atstovės, realių veiksmų, kad apsaugotų gyvūnus tarnyba dar nesiėmė.

„Pakeisti nusistovėjusią praktiką viešojo valdymo institucijose visada sudėtinga, ypač kai tai paliečia tam tikrų grupių finansinius interesus. Kartais lengvesnis būdas yra tiesiog išlaukti nieko nedarant. Tokia strategija buvo plačiai taikoma sovietmečiu – pavyzdžiui, istorikai yra užfiksavę nerašytas biurokratų taisykles, tokias kaip „raštas turi pagulėti“. Galbūt panašūs metodai taikomi ir šiandien. Kita vertus, Lietuvos – kaip ir kai kurių kitų Europos šalių – institucijoms būdingas lėtas sprendimų priėmimas ir tai nebūtinai yra blogas dalykas, nes norint rasti visoms pusėms tinkantį sprendimą reikia laiko“, – komentuoja politologė Ainė Ramonaitė.

Tačiau ekspertė pažymi, kad protestai – tai visuomenės balso išraiškos priemonė, turinti realią politinę galią.

„Vieši protestai, ypač jeigu jie susilaukia žiniasklaidos dėmesio, yra efektyvi priemonė daryti spaudimą valdžios institucijoms. Jų efektyvumą labiausiai lemia gebėjimas pritraukti visuomenės dėmesį kuo ilgesnį laiką“, – įžvalgomis dalijasi politologė.

Lova ir „mieganti“ direktorė

Šiandien gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ surengė dar vieną protesto akciją – šalia VMVT pastatė lovą, kurioje aktyvistai inscenizavo miegančią, ausis užsikimšusią VMVT direktorę.

„A. Mikalauskienė miega, kol paršeliai vis dar kenčia, todėl surengėme šios situacijos inscenizaciją. Jos tikslas – paraginti VMVT direktorę nebedelsti ir apsaugoti paršelius – uždrausti paršelių kastravimą be nuskausminamųjų. Tam reikia vieno A. Mikalauskienės parašo“, – teigia gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Šiuo metu Lietuvoje teisės aktai leidžia iki 7 dienų paršelius kastruoti be jokių nuskausminamųjų. Tokia praktika jau uždrausta Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Belgijoje.

Dabartinę tvarką dėl paršelių kastravimo be nuskausminamųjų Lietuvoje reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtinti Gyvūnų gerovės reikalavimai atliekant kai kurias veterinarines procedūras.