Povilas Poderskis: miškų kirtimų ribojimai pasienyje prisidės prie nacionalinio saugumo užtikrinimo

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems siūlymams 20 kilometrų atstumu nuo sienos su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija drausti plynuosius kirtimus didesnėse nei 1,5 hektaro ploto biržėse ir kirsti želdinius ne miško žemėje bei vykdyti plynuosius miško kirtimus prie magistralinių ir krašto kelių 100 m atstumu nuo kelio briaunos. Tokie apribojimai galiotų visą laiką.

Šiuo metu galiojančiuose Miško kirtimų taisyklėse ir šiuo metu draudžiama prie magistralinių ir krašto kelių vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus.

Kaliningrado srities ir Baltarusijos pasienio 20 km ruože yra 228,3 tūkst. ha privačių miškų. Priėmus šiuos siūlymus, miško valdytojams ir savininkams nebūtų draudžiamas nė vienas pagrindinių miško kirtimų būdas, o išlaikant plynųjų kirtimų vykdymą mažesnėmis biržėmis būtų užtikrinamas šviesamėgių medžių rūšių – pušynų, ąžuolynų ir kt. atkūrimas. Tokie medynai pietiniame šalies pasienio ruože sudaro apie 63 proc.

Plynojo pagrindinio miško kirtimo biržės plotas buvo nustatytas remiantis pastarųjų metų vidutiniu tokių kirtimų plotu. Šiuo metu valstybiniuose miškuose jis siekia 1,43 ha, o privačiuose – 0,98 ha. Nustatant leistiną plotą, buvo atsižvelgta į privačių miškų savininkų pageidavimą jį padidinti iki 1,5 ha.

Seime jau svarstomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įgyvendinti kontrmobilumo priemones miškuose prie pietinės šalies sienos. Šios teritorijos ribojasi su Lietuvai priešiškomis valstybėmis bei valstybinės reikšmės magistraliniais ir krašto keliais. Priėmus pataisas, būtų sustiprinta valstybės sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi apsauga, padidintas atgrasomasis ir gynybinis potencialas bei sudarytos tinkamos sąlygos Lietuvos kariuomenei vykdyti karines operacijas.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžia, kad šie miškų kirtimo ribojimai yra svarbi nacionalinio saugumo dalis:

„Miškų politika turi  ir gali atliepti strateginius Valstybės saugumo interesus. Džiugu, kad, priešingai nei buvusiai valdžiai, pavyko rasti kompromisus su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, privačių miškų savininkais ir VMU ir užbaigti darbą, kuriuo siekiame, kad pasienio miškai taptų ne tik svarbia gamtine teritorija, bet ir nacionalinės gynybos elementu. Apribodami plynųjų kirtimų mastą, užtikriname tankesnę miško dangą, kuri prisideda prie geresnio apsaugos priemonių veiksmingumo ir stiprina kontrmobilumo galimybes, kartu išsaugojame biologinę įvairovę bei kraštovaizdžio stabilumą”. 

Aplinkos ministerijos pasiūlytose įstatymo pataisose numatyta, kad naujas pagrindinių miško kirtimų plotas gali būti prijungiamas prie anksčiau iškirstos teritorijos tik tada, kai atkurtame miške medžių vidutinis aukštis pasiekia bent 2,5 metro. Šis reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti galimybę miške maskuoti karinę techniką.

Priėmus šias nuostatas, būtų įgyvendintas ne tik kontrmobilumo priemonių  tikslas – maskuoti karinę techniką, bet ir būtų užtikrinta didesnė miškų apsauga. Šioje pasienio zonoje net apie 63 proc. medynų vyrauja šviesamėgės medžių rūšys, todėl jiems ateityje atkurti būtinos atviros erdvės ir reikės taikyti plynųjų kirtimų būdą.

Didesnė miškų apsauga numatyta ir šiuo metu Aplinkos ministerijos derinti pateiktoje Vyriausybės išvadoje dėl Miškų įstatymo projekto. Joje, siekiant labiau apsaugoti miškus, siūlomas griežtesnis ūkininkavimo režimas saugomose teritorijose esančiuose miškuose, Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, siūloma mažinti didžiausią leistiną plynojo pagrindinio miško kirtimo plotą regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose iki 1 ha. Ūkiniuose miškuose būtų sumažintas maksimalus leistinas plynojo pagrindinio miško kirtimo plotas iki 4 ha (vietoj šiuo metu galiojančių 8 ha). Taip pat būtų numatyta galimybė išmokėti kompensacijas visiems privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje visiškai uždraudžiami pagrindiniai miško kirtimai.

Būtų numatytos ir papildomos veiklos Valstybinių miškų urėdijai. Ji turėtų užtikrinti valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą pirmenybę teikiant ekologinėms ir socialinėms funkcijoms. Urėdija valstybiniuose miškuose turėtų vykdyti ne vien tik ekonomiškai naudingiausias veiklas, bet ir socialiai bei ekologiškai vertingas veiklas.