Prasideda Naujojo arsenalo rekonstrukcijos darbai – pasirašyta preliminarioji sutartis

Lietuvos nacionalinis muziejus žengė reikšmingą žingsnį vieno svarbiausių savo padalinių – Naujojo arsenalo – atnaujinimo linkme. Praėjusią savaitę pasirašyta preliminarioji viešojo pirkimo sutartis su UAB „Infes“, pagal kurią prasidės kultūros objekto rekonstrukcijos darbai.

Preliminarioji sutartis apibrėžia pagrindinių sutarčių sąlygas – darbų terminus, kainas ir bendrąsias nuostatas, kurios negalės būti keičiamos. Numatyta, kad bus pasirašomos kelios pagrindinės rangos sutartys, priklausomai nuo darbų grafiko ir turimo finansavimo. Pirmąją planuojama pasirašyti dar šį mėnesį – netrukus po to prasidės ir paruošiamieji darbai.

Darbai truks 42 mėnesius, vertė – beveik 13 mln. eurų

Numatoma, kad darbai truks 42 mėnesius, o projekto vertė siekia 12 988 449,23 euro su PVM. Projektas bus vykdomas etapais, kas leis efektyviau planuoti finansinius srautus ir darbų eigą.

Pirmieji darbai bus mažai matomi visuomenei – tai bus griovimo, kasimo, inžinerinių tinklų ruošimo ir kiti paruošiamieji procesai. Matomiausi pokyčiai – fasadų bei stogo tvarkymas – planuojami vėlesniais etapais.

Po rekonstrukcijos muziejuje numatoma įrengti universalias ekspozicijų sales, multifunkcines erdves edukacijoms ir konferencijoms, administracines patalpas. Lankytojų patogumui pirmajame aukšte ketinama įrengti kavinę su lauko terasa.

Būsima ekspozicija pasakos Lietuvos istoriją

Prie karaliaus Mindaugo paminklo stovintis Naujasis arsenalas ilgą laiką buvo vienas lankomiausių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių, tačiau nebuvo renovuotas dešimtmečiais.

Pastato rekonstrukcijos projektą parengė didelę darbo su muziejais patirtį turintis architektų biuras „Processoffice“, o būsimą ekspoziciją kuria pats muziejus. Kaip sako muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė, „Naujasis arsenalas yra simbolinis muziejaus veidas ir mūsų santykio su istorija ženklas – šis atnaujinimas yra ne tik pastato rekonstrukcija, bet ir požiūrio permąstymas. Keičiame ne tik jo išvaizdą, bet ir tai, kaip pasakojame istorijas, kaip kalbamės su lankytojais. Šis projektas leidžia mums žengti koja kojon su šiuolaikiniais lūkesčiais ir sukurti erdvę, kurioje istorija būtų ne tik matoma, bet ir jaučiama“.