Spaudos centras
Spaudos centras
Po vasaros atostogų vaikams tenka iš naujo prisitaikyti prie ankstyvo kėlimosi, didesnio krūvio, pasikeitusios dienotvarkės ir emocinių iššūkių. Nors pirmosiomis savaitėmis nuovargis, sunkesnis susikaupimas ar didesnis dirglumas gali būti natūrali pasikeitusios rutinos dalis, kai kurie užsitęsę ar stiprėjantys simptomai gali įspėti ir apie sveikatos problemas. Plačiau apie tai pasakoja Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Vytenė Menkevičienė.
„Vaikų organizmą bene labiausiai paveikia pasikeitęs dienos ritmas ir miego įpročiai. Vasarą jie dažniausiai eina miegoti ir keliasi vėliau, o prasidėjus mokslo metams rytais tenka keltis gerokai anksčiau. Dėl to vaikai gali jaustis mieguisti, stokoti energijos, o vakare vis dar sunkiau užmigti. Prireikia laiko, kol cirkadinis ritmas prisitaiko prie naujos dienotvarkės“, – sako šeimos gydytoja.
Pasak šeimos gydytojos, paaugliams prisitaikyti gali būti dar sunkiau, nes jie fiziologiškai linkę vėliau užmigti ir vėliau keltis. Įprastai prie naujos dienotvarkės prisitaikoma per pirmąsias tris ar keturias savaites, tačiau šis laikotarpis priklauso nuo vaiko charakterio ir nervų sistemos ypatumų.
Patiriamą stresą išduoda pilvo ar galvos skausmas
V. Menkevičienė pasakoja, kad pirmosiomis mokslo metų savaitėmis vaikas gali būti mieguistas rytais, greičiau pavargti vakarais, sunkiau susikaupti ir jausti didesnį nerimą. Taip pat gali pasikeisti apetitas, o jautresniems vaikams emocinė įtampa kartais pasireiškia ir fiziniais simptomais: pilvo skausmu, pykinimu ar dažnesniu širdies plakimu.
„Vaikams neretai sunku tiksliai įvardyti ir išreikšti savo emocijas, todėl jos gali pasireikšti kūniškais pojūčiais. Net jei galvos ar pilvo skausmą iš dalies sukelia stresas, pats skausmas yra tikras. Dėl šios priežasties labai svarbu suprasti, kaip ir kodėl jaučiasi vaikas, ir neskubėti jo nusiskundimų laikyti apsimetinėjimu ar bandymu išsisukti nuo mokyklos“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Jei vaikas beveik kasdien jaučia stiprų nerimą, kuris po kelių savaičių nuo grįžimo į mokyklą nemažėja arba stiprėja, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju. Sunerimti pravartu ir tada, kai vaikas atsisako eiti į mokyklą, patiria panikos epizodų, ilgiau nei dvi savaites būna prislėgtos nuotaikos arba simptomai trukdo jo kasdienei veiklai.
„Kreiptis į šeimos gydytoją naudinga ir tuomet, kai stiprėja galvos skausmai, ypač jei juos lydi vėmimas, regėjimo sutrikimai ar mieguistumas. Taip pat nevertėtų ignoruoti stiprių pilvo skausmų, nuolatinio viduriavimo, kraujo išmatose, nepaaiškinamo svorio kritimo, užsitęsusio apetito sumažėjimo ar nuovargio, kuris nepraeina net pakankamai pailsėjus“, – teigia V. Menkevičienė.
Lengviau prisitaikyti padeda artimas ryšys su vaiku
Tėvai gali padėti vaikui lengviau prisitaikyti prie pasikeitusios rutinos palaikydami nuoseklią dienotvarkę. Jei grįžti prie ankstesnio miego režimo sunku, laiką, kada einama miegoti, galima ankstinti palaipsniui, po 10–15 minučių. Taip pat svarbu riboti ekranų naudojimą prieš miegą, skatinti fizinį aktyvumą, buvimą lauke ir pasirūpinti reguliaria bei visaverte mityba.
Ne mažiau svarbus ir atviras bendravimas. Vietoje klausimo „Kaip sekėsi mokykloje?“ verčiau pasidomėti, kas vaiką tą dieną nustebino, kas buvo sunkiausia ar kada jis jautėsi geriausiai.
„Vaiko jausmus visada verta priimti ir parodyti, kad jo savijauta mums rūpi. Pokalbiui galima rasti laiko kartu ruošiant vakarienę, važiuojant iš būrelio ar užsiimant kita kasdiene veikla. Vaikui svarbu jaustis išgirstam, tačiau kartu naudinga palikti jam erdvės savarankiškai, pagal savo amžių ir gebėjimus, ieškoti sprendimų bei įveikti kylančius iššūkius“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Geriau jaustis leidžia ir stipri imuninė sistema
Lengviau prisitaikyti prie naujos rutinos vaikui padeda ir gera bendra savijauta. Kai jis pakankamai išsimiega, visavertiškai maitinasi ir išlieka fiziškai aktyvus, dažniausiai turi daugiau energijos, lengviau susikaupia ir geriau jaučiasi emociškai.
„Rudenį daliai vaikų gali trūkti vitamino D, geležies ar vitamino B12. Apie galimą šių medžiagų trūkumą neretai įspėja užsitęsęs nuovargis, sumažėjusi ištvermė fizinio krūvio metu, blyški oda, sunkesnis susikaupimas ar dažni galvos skausmai. Vis dėlto šie simptomai gali būti susiję ir su nepakankamu miegu, stresu, infekcijomis ar kitomis ligomis“, – atkreipia dėmesį V. Menkevičienė.
Jei tokie simptomai išlieka kelias savaites ar ilgiau, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins vaiko būklę ir, prireikus, paskirs kraujo tyrimus.
„Nevertėtų skubėti savarankiškai pirkti vaikui maisto papildų, nes juos geriausia parinkti pagal jo amžių, sveikatos būklę ir individualius poreikius. Jei vaikas nuolat jaučiasi pavargęs, blogai miega, sunkiai susikaupia ar dažnai serga, pirmiausia vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju“, – pabrėžia Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja V. Menkevičienė.
