Šiandien Premjeras Andrius Kubilius šalia buvusių žydų maldos namų, Vokiečių g., apžiūrėjo atkastus buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos fragmentus. Šios istorinės vietos archeologiniai tyrimai pradėti siekiant įamžinti buvusio žydų dvasinio ir kultūrinio centro atminimą Vilniuje.
"Ir Lietuvai, ir pasauliui reikia grąžinti visą Lietuvos žydų paveldą, kuris buvo sunaikintas. Didžiąja sinagoga galim ir turim didžiuotis. Kviečiu archeologus ir paveldosaugininkus padaryti viską, kad šis paminklas taptų prieinamas tiek Lietuvai, tiek pasauliui", – kalbėjo Premjeras Andrius Kubilius.
Praėjusiais metais atlikta iki mūsų laikų išlikusios istorinės-kartografinės medžiagos analizė, padėjusi archeologams pasirinkti konkrečius kasinėjimo plotus, kad tyrimai būtų kiek įmanoma tikslesni ir padėtų surasti svarbiausius buvusios Sinagogos fragmentus. Remiantis šia medžiaga, parengta archeologinių Didžiosios sinagogos vietos tyrimų programa.
Vilniaus Didžioji sinagoga buvo svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras nuo XVI a. pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio. Kitados šie maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Nepaisant stichinių nelaimių, gaisrų, priešų antpuolių, pagrindinėje Lietuvos žydų šventovėje ilgą laiką išliko dauguma pasiturinčių bendruomenės narių paaukotų meno kūrinių bei brangenybių.
Pranešimą paskelbė: Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.