Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo Dalios Grinkevičiūtės namo – muziejaus ekspozicijos atidaryme ir muziejinės susitikimų erdvės pristatyme Laukuvoje.
„Dalia Grinkevičiūtė – tremtinė, rašytoja, gydytoja – be jos neįsivaizduojama Lietuvos laisvės kovų ir nepalaužiamų XX amžiaus Lietuvos moterų istorija. Savyje sujungusi atjautą, teisingumo jausmą, meilę Lietuvai ir troškimus, kurių ne visiems, deja, buvo lemta išsipildyti, ji sudėtingame gyvenime pasirinko atkakliosios liudytojos misiją“, – kalbėjo premjerė.
Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad D. Grinkevičiūtės prisiminimai ir išgyvenimai nesudūlėjo ir nenugulė užmarštyje. Tremtinių likimus įamžinusi rašytoja į Europos tautų atmintį visiems laikams įrašė tremčių istoriją, tremtinių raudas ir jų nenugalimą viltį. Įrašė ir neteisybės jausmą, kaip įspėjimą ir įpareigojimą mums visiems, skatinantį nepailsti ir nepasiduoti.
„Šiandien atveriamas Dalios Grinkevičiūtės muziejus – susitikimo erdvė – tampa postūmiu apmąstymams tiems, kurie, nepamiršdami praeities, kuria ateitį, kurie ateityje įžvelgia praeities atspindžius ir skaito užkoduotas praeities pamokas. Tegu šis muziejus neramiu metu augina mūsų pasitikėjimą ir jėgas. Tegu, pasakodamas Dalios istoriją, skleidžia gyvenimo šviesą“, – sakė I. Šimonytė.
Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987) 1941 m. kartu su šeima buvo ištremta į Jakutiją, tačiau 1949 m. jai pavyko pabėgti į Lietuvą.
1988 metų liepą „Pergalės“ žurnale publikuoti D. Grinkevičiūtės atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ laikomi pirmuoju lietuvių tremties literatūros kūriniu ir svarbiausiu liudijimu apie Stalino režimo nusikaltimus žmoniškumui. Anot rašytojo Tomo Venclovos, šie atsiminimai yra sukrečiantis dokumentas, stiprumu prilygstąs Solženycino raštams.
Dar 1974 m. D. Grinkevičiūtė slaptai perdavė naujuosius memuarus Rusijos disidentams ir jie pirmą kartą buvo išspausdinti 1979 m. Paryžiuje rusų disidentų leidinyje, tarpininkaujant Andrejui Sacharovui ir Jelenai Bonner. 1980 m. jie buvo publikuoti lietuvių išeivijos spaudoje Amerikoje.
2021 m. šie prisiminimai buvo įtraukti į UNESCO nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Taip pat žurnalas „The Calvert“ įrašė anglišką vertimą į 100 reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių sąrašą. Šis kūrinys yra išverstas į šešiolika užsienio kalbų ir plačiai žinomas visame pasaulyje.
Muziejaus kūrimo projektas 2022-2024 m. finansuojamas Vyriausybės kanceliarijos Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų programos skirtomis lėšomis (472 000 eurų) ir Šilalės rajono savivaldybės skirtomis lėšomis (99 442 eurų).