Prezidentas: 3 proc. BVP gynybai skiriančios Baltijos šalys yra pavyzdys kitoms NATO valstybėms narėms

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Klaipėdoje susitiko su Estijos Prezidentu Alaru Karisu ir Latvijos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi. Tai jau tradicija tapęs kasmetis trijų Baltijos valstybių Prezidentų susitikimas. Baltijos šalių vadovai aptarė saugumo padėtį regione, paramos Ukrainai, energetinės nepriklausomybės klausimus, bendrus infrastuktūros projektus. 

Susitikime Lietuvos vadovas akcentavo, kad pagrindiniu Baltijos šalių prioritetu išlieka saugumo užtikrinimas ir gynybos stiprinimas. Prezidentas teigė, kad Lietuvai, Estijai ir Latvijai būtina veikti kartu siekiant, kad NATO viršūnių susitikime Hagoje būtų patvirtinta 3 proc. BVP gynybos išlaidų kartelė. Pasak G. Nausėdos, tai yra būtina norint užtikrinti patikimą atgrasymą ir NATO rytinio flango gynybą, o kartu ir viso Aljanso saugumą.

Lietuvos vadovas taip pat akcentavo kritinės infrastruktūros apsaugos ir koordinuoto sąjungininkų atsako į Rusijos hibridines atakas svarbą.

„Rusija stiprina savo kinetines operacijas ir sabotažo veiksmus NATO teritorijoje. Tai reikalauja konkrečių, tvirtų ir vieningų atsakymų ES ir NATO lygiu, taip pat didesnių pastangų apsaugoti kritinę infrastruktūrą. Turime pažaboti Rusijos sabotažo kampaniją Europoje“, – kalbėjo Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė būtinybę Baltijos šalims aktyviai veikti puoselėjant transatlantinį ryšį ir ypač svarbų saugumo bendradarbiavimą su strategine partnere – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).

Pasak G. Nausėdos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos lyderystė telkiant sąjungininkų paramą Ukrainai išlieka kertinė. Prezidentas teigė, kad Lietuva teiks nenutrūkstamą paramą Ukrainai, kasmet skirdama 0,25 proc. BVP karinei paramai Ukrainos kovai už laisvę.

Susitikime su Estijos ir Latvijos kolegomis Lietuvos vadovas taip pat aptarė Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės ir atsparumo klausimus. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad kitų metų vasarį vyksianti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais bus ypač svarbus žingsnis įgyvendinant regiono energetinės nepriklausomybės siekį.