Prezidentas atidarė konferenciją „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir lietuvių kalba“

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas tradiciją, Prezidento rūmų Kolonų salėje atidarė konferenciją „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir lietuvių kalba“, skirtą Konstitucijos 32-osioms metinėms paminėti. Šiemet renginio dalyviai susirinko aptarti Konstitucijos santykio su lietuvių kalba.

Pasak šalies vadovo, svarbiausias bet kurios kalbos gyvybingumo ir atsinaujinimo šaltinis yra šeima. Būtent šeimoje ne tik išmokstama pačios kalbos, bet ir paklojami jos struktūruojamo mąstymo pagrindai.

„Esu nuoširdžiai dėkingas daugybei lietuvių šeimų, taip pat mūsų mokytojams, lietuvių kalbos puoselėtojams ir mokslininkams, kurie sugebėjo išsaugoti lietuvišką žodį per visas okupacijas, draudimų laikotarpius, priespaudos metus. Daugybė žmonių pasiekė, kad lietuvių kalba atlaikytų visus iššūkius ir galiausiai įsitvirtintų kaip valstybės pamatas, vienijantis ir bendram darbui buriantis lietuvių tautą“, – savo kalboje sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad lietuvių kalbos stiprybė ir tolesnis augimas šiandien taip pat tiesiogiai priklauso nuo kasdienio darbo su jaunimu. Globalizacijos sąlygomis didžiosioms kalboms vis labiau spaudžiant mažesnes, tampa dar svarbiau palaikyti jaunosios kartos susidomėjimą savo gimtąja kalba, atskleisti lietuvių kalbos unikalumą.

„Nuo pat 1794 metų, kai Lietuvos sukilėliai pirmą kartą lietuviškai išleido atsišaukimą, mūsų politinė tauta vis geriau pažino ir vertino savo laisvės kalbą. Knygnešių ir daraktorių rankose lietuviškas raštas virto išties galinga, sunkiai sulaikoma švietimo ir išsivadavimo priemone. Su lietuvišku žodžiu lūpose Nepriklausomybę skelbė tiek Vasario 16-osios, tiek ir Kovo 11-osios signatarai“, – sakė Prezidentas.

Valstybės vadovo teigimu, ypatingą lietuvių kalbos statusą atspindi ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios preambulė skelbia, kad Konstituciją priėmė ir paskelbė lietuvių tauta, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius. Neatsitiktinai tik referendumu gali būti pakeista Konstitucijos 14 straipsnio nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

„Atkūrę Nepriklausomybę, tikrai nemažai nuveikėme stiprindami lietuvių kalbą. Per šį laikotarpį įtvirtintas konstitucinis ir kitas teisinis reguliavimas, pradėjo veikti valstybės politiką lietuvių kalbos srityje formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, lietuvių kalba įsitvirtino švietimo ir mokslo įstaigose“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Nepaisant jau nuveiktų darbų, Prezidentas išskyrė sritis, kuriose dar yra neatliktų darbų. Vis dar nepriimtas valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas, nors toks poreikis dar 2012 metais buvo apibrėžtas Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniame įstatyme. Be to, esamas teisinis reguliavimas neatliepia asmenų su negalia, visų pirma mūsų kurčiųjų bendruomenės narių, interesų.

Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Konstitucinio Teismo teisėjas prof. dr. Tomas Davulis, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Žebrauskienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas.