Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje. Pirmosios sesijos metu pagrindinis dėmesys skirtas tolesnei paramai Ukrainai, atsakui į Rusijos agresiją ir būtinybei užtikrinti teisingą bei tvarią taiką Europoje.
„Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas negali būti derybų objektas. Tai kertiniai tarptautinės teisės principai, kuriuos turime ginti ne žodžiais, o veiksmais“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Ukraina turi laimėti ne tik mūšio lauke, bet ir derybose, todėl būtina ir toliau Ukrainai didinti karinę paramą ir užtikrinti jos tęstinumą. Prezidentas paragino skubiai tiekti ginkluotę, ypač oro gynybos sistemoms, tęsti Ukrainos karių mokymus, įskaitant jų perkėlimą į Ukrainą, bei įtraukti jos gynybos pramonę į ES tiekimo grandines.
„Ukrainos pergalė – tai ne pasirinkimas, o būtinybė Europos saugumui. Mes privalome kalbėti apie ilgalaikes saugumo garantijas – Ukrainos narystę NATO ir Europos Sąjungoje kaip vienintelius realius taikos garantus“, – teigė Prezidentas.
Lietuva remia Ukrainą konkrečiais įsipareigojimais: šiemet karinės paramos apimtis sudaro apie 0,3 proc. BVP, o nuo karo pradžios Lietuvos karinė parama viršijo 1 mlrd. eurų. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Lietuva aktyviai dalyvauja ES iniciatyvose: skyrė 33 mln. eurų per Čekijos vadovaujamą amunicijos pirkimo iniciatyvą ir 20 mln. eurų Ukrainos gynybos pramonei.
„Negalime turėti iliuzijų dėl derybų su agresoriumi, kuris siekia ne taikos, o laiko persigrupuoti. Rusijos karas turi turėti aiškias pasekmes, įskaitant naujas griežtas sankcijas“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Jei nesugebėsime įtvirtinti atsakomybės principo už Rusijos įvykdytus nusikaltimus, siunčiame signalą, kad agresija gali likti nebaudžiama. To leisti negalime“, – teigė Prezidentas.
Prezidentas griežtai pasisakė už sankcijų stiprinimą Rusijai ir jos karo bendrininkėms bei paragino nedelsti priimant 18-ąjį ES sankcijų paketą.
Šalies vadovas paragino kuo greičiau užbaigti bendradarbiavimą su „Rosatom“, nutraukti rusiškų SGD, urano ir naftos vamzdynais importą, griežtinti ribojimus Rusijos šešėliniam laivynui ir sankcijų apėjimo įgalintojams trečiosiose šalyse.
Prezidentas išreiškė tvirtą paramą Ukrainos eurointegracijai, pabrėždamas, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje turi tapti realybe iki 2030 metų, o derybas reikia pradėti jau nedelsiant.