Prezidentas Jungtinėse Tautose: šalims agresorėms ne vieta JT Saugumo Taryboje

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu Latvijos ir Estijos Prezidentais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) metu tradiciškai susitiko su JT Generaliniu Sekretoriumi António Guterresu. Baltijos šalių Prezidentai su JT Generaliniu Sekretoriumi aptarė globalius saugumo iššūkius, Rusijos sukelto karo Ukrainoje padarinius, JT vaidmenį siekiant Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus ir ilgalaikės taikos Europoje.

G. Nausėdos teigimu, būtina reformuoti JT Saugumo Tarybos darbą ir panaikinti galimybę šalims agresorėms naudotis savo nuolatine vieta JT Saugumo Taryboje siekiant išvengti atsakomybės. Pasak Lietuvos vadovo, nėra priimtina, kad JT tampa bejėge prieš agresorių ir neturi įrankių jo sustabdyti. Prezidentas susitikime teigė, kad JT vaidmuo yra svarbus siekiant ilgalaikės taikos Europoje. Lietuvos vadovas paragino remti Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio išdėstytą taikos planą. Jo teigimu, taikos derybos gali vykti tik Ukrainos sąlygomis.

Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje pasižymi brutalumu ir daugybiniais pagrindinių JT Chartijos principų pažeidimais.

„Kolektyvinio tarptautinės bendruomenės, taip pat ir JT, atsako nepakako, kad žiaurus Rusijos karas Ukrainoje būtų sustabdytas. Jis tęsiasi iki šiol. Įvykdytų karo žiaurumų ištaisyti jau nebegalime, bet privalome siekt, kad jie neliktų be atsako“, – kalbėjo Prezidentas.

Prezidentas išreiškė Lietuvos paramą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) tyrimams, kuriais siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn jo jurisdikcijoje esančius tarptautinių nusikaltimų kaltininkus, ir teigė, kad TBT turi atlikti pagrindinį vaidmenį tiriant Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui. G. Nausėda taip pat pabrėžė būtinybę steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimui Ukrainoje tirti bei siekti aukščiausios Rusijos politinės ir karinės vadovybės atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus. Prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad turi būti reikalaujama ir Rusijos bendrininkės – Baltarusijos – atskaitomybės, bei didinamas spaudimas Iranui, Rusijai tiekiančiam karinę įrangą.