Prezidentas: kalba – mūsų tapatybės pagrindas, kurį turime kasdien stiprinti

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, lankėsi Lietuvių kalbos institute.

Instituto vadovybė šalies vadovui pristatė prioritetines įstaigos veiklos kryptis, naujausius leidinius, tyrimus bei mokslines publikacijas, bendrąją valstybinės kalbos ir mokslo politiką.

Prezidentas taip pat domėjosi senųjų raštų duomenų baze, susipažino su tarmių karaoke ir tarmių fondu, apsilankė „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos archyvuose, dalyvavo diskusijoje su Lietuvių kalbos instituto bendruomene.

„Džiaugiuosi Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse galėdamas aplankyti lietuvių kalbos namus. Vietą, kur aiškiai jaučiamas mūsų kalbos neaprėpiamas gylis ir plotis, jos istorijos ir šiandienos svarba mūsų lietuviškumui, mūsų tapatybei“, – sakė šalies vadovas.

„Dabarties pasaulyje kalbos – taigi  ir nacionalinės tapatybės – klausimai yra esminiai.  Juk kalbame ne tik apie pagarbą mūsų paveldui, istorijai. Geopolitinių iššūkių erdvėje kalbame apie dalykus, kurie yra pirmapradžiai – ką ir kaip kalbame, mąstome ir argumentuojame. Kokia kalba kreipiamės vieni į kitus, į pasaulį, kas sudaro mūsų lietuviškosios tapatybės pagrindą, kurį turime stiprinti“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Prezidento teigimu, Lietuvių kalbos institutas – kaip ir kitos mokslinį pažinimą plečiančios įstaigos – yra svarbus ne tik mokslo, bet ir kalbos politikos dalyvis. Šalies vadovas pabrėžė, jog būtina sudaryti sąlygas mokslininkų balso sklaidai, o politinių debatų lauke šios nuomonės, išvados, argumentai turi būti girdimi.

„Labai svarbus aspektas – žinių apie lietuvių kalbą sklaida visuomenėje, lietuvių kalbos populiarinimas ir jos vartojimo aktualinimas, veikla edukuojant ir aktyvus mokslininkų įsitraukimas į viešąjį diskursą. Lietuvių kalbos tyrimai turi būti plačiai žinomi akademinėje bendruomenėje tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje“, – pabrėžė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat akcentavo Lietuvių gestų kalbos įstatymo kūrimo iniciatyvą. Jos ėmėsi Prezidentūra, siekdama suburti suinteresuotas institucijas ir kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvių gestų kalbos vertimo centru bei Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Gestotyros centru parengti šį teisės aktą.

Lietuvių gestų kalbos įstatymo tikslas – įtvirtinti gestų kalbą ne tik kaip prieinamumo priemonę, o kaip kurčiųjų ir klausos negalią turinčių asmenų identiteto ir kultūros dalį. Lietuvių gestų kalba kaip ir kiekviena kita kalba turi būti saugoma ir puoselėjama, vystoma, tyrinėjama ir norminama.