Prezidentas kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos lyderiais kviečia skirti „Rail Baltica“ projektui reikalingą ES finansavimą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos Ministru Pirmininku Kristenu Michalu, Latvijos Ministru Pirmininku Andriu Kulbergu ir Lenkijos Ministru Pirmininku Donaldu Tusku bendru laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininką António Costa ir Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen, siekdami atkreipti dėmesį į strateginę „Rail Baltica“ projekto svarbą Europos Sąjungai (ES).

Šalių lyderiai patvirtino Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos įsipareigojimą užtikrinti, kad „Rail Baltica“ projektas būtų užbaigtas 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu. Tam, kad projektas galėtų būti sėkmingai įgyvendintas, lyderiai kviečia projektui numatyti reikalingą ES finansavimą.

Laiške pabrėžiama, kad „Rail Baltica“ – strateginė ES investicija į saugumą, karinį mobilumą, junglumą, ekonomikos atsparumą, Europos vienybę ir teritorinę sanglaudą. Projekto reikšmė dar labiau išaugo dabartinėje saugumo aplinkoje, siekiant užtikrinti ES ir NATO gebėjimą greitai perkelti karius ir karinę techniką į Europos rytinį flangą.

Šalių lyderiai primena, kad „Rail Baltica“ pasiekė brandų įgyvendinimo etapą. Lietuvoje statoma 114 km pagrindinės linijos, įskaitant atkarpas, kuriose jau pradėtas bėgių klojimas, o bendrai Baltijos šalyse beveik pusė pagrindinės linijos jau yra statoma arba parengta statyboms. „Rail Baltica“ koridoriaus įgyvendinimas tęsiamas ir Lenkijoje, kur neseniai sutartimi patvirtinta beveik 95 km geležinkelio infrastruktūros tiesimas Balstogės–Elko atkarpoje, taip dar labiau sustiprinant Baltijos šalių ir likusios Sąjungos ryšį.

„Mūsų šalys patvirtina įsipareigojimą įgyvendinti projektą ir vykdyti savo nacionalinius įsipareigojimus. Toliau glaudžiai bendradarbiausime, kad užtikrintume suderintą projekto vykdymą ir jo įgyvendinimą laiku“, – rašoma bendrame laiške.

Šalių lyderiai pabrėžia, kad „Rail Baltica“ projektui skirtas ir reikšmingas nacionalinis finansavimas bei gauta didelė Europos Sąjungos parama. Tačiau sėkmingai užbaigti projektą galima tik su tvirtu, nuspėjamu ir tikslinį pobūdį turinčiu ES finansavimu pagal kitą daugiametę finansinę programą. Tai leistų sukurti didelę pridėtinę vertę, kuri toli peržengtų dalyvaujančių ES valstybių narių ribas ir tarnautų visos Sąjungos interesams.

Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos lyderiai ragina Europos infrastruktūros tinklų priemonėje numatyti specialią, „Rail Baltica“ projektui skirtą tikslinę finansavimo eilutę. „Rail Baltica“ turi likti vienu svarbiausių ES infrastruktūros prioritetų.

„Tikime, kad Europos Vadovų Taryba ir toliau pripažins „Rail Baltica“ prioritetiniu Europos projektu ir palaikys sąlygas, būtinas sėkmingam jo užbaigimui. „Rail Baltica“ įgyvendinimas atsiųs aiškią žinią, kad Europos Sąjunga geba investuoti į infrastruktūrą, kuri kartu stiprina saugumą, skatina sanglaudą ir gilina visų jos regionų integraciją“, – rašoma bendrame laiške.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km ir apie 362 km Lenkijoje.

„Rail Baltica“ yra dviejų Europos transporto tinklo koridorių – Šiaurės–Baltijos jūrų ir Baltijos, Juodosios bei Egėjo jūrų – sudėtinė dalis. 2011 m. Lietuvoje jis pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir netiesiogiai Suomija. Naują europinio standarto 1435 mm vėžės pločio „Rail Baltica“ geležinkelį plėtoja trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva, o Lenkija modernizuoja savo ruožą.