Prezidentas: Lietuva pasirengusi pradėti kultūrinių mainų su Vokietija programą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su oficialų vizitą Lietuvoje tęsiančiu Vokietijos Federaliniu Prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu pirmadienį Nidoje dalyvavo Thomo Manno kultūros centre surengtoje diskusijoje.

Susitikimo metu ypatingas dėmesys buvo skirtas dviejų iškilių Lietuvos ir Vokietijos kultūros asmenybių, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Thomo Manno, 150-osioms gimimo metinėms.

Kalbėdamas apie unikalų Nidos kraštovaizdį, paženklintą permainingos istorijos, Prezidentas pabrėžė, kad „nėra geresnės vietos mąstyti ir diskutuoti apie M. K. Čiurlionio ir Th. Manno palikimą, kaip ir apie Lietuvos bei Vokietijos strateginės partnerystės kultūrinius ir istorinius pagrindus.“

Šalies vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors Th. Manno, tarpukariu Nidoje mėgusio leisti vasaras, ir M. K. Čiurlionio jubiliejus skiria tik keli vasaros mėnesiai, jų gyvenimo istorijos – labai skirtingos. Jos leidžia pamatyti, kaip skirtingos asmeninės istorijos ne tik atspindi valstybių istoriją, bet ir ją formuoja.

„M. K. Čiurlionis neturėjo galimybės išvysti augančios ir klestinčios nepriklausomos Lietuvos valstybės. Tačiau nesuklyskime – jo ryžtas „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“ peržengė vien kūrybinės raiškos linijas“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs didžiojo Lietuvos menininko vaidmenį skatinant kultūrų dialogą ir brandinant nepriklausomybės idėją.

Pasak šalies vadovo, M. K. Čiurlionio palikimas primena, kad Lietuvos valstybė XX a. pradžioje atsirado ne tuščioje vietoje. Valstybingumo atkūrimas buvo ne atsitiktinumas, o natūralus savimi pasitikinčios tautos žingsnis.

„Būtent čia matyčiau didžiąją kultūros galią, kuri nebūtinai regima plika akimi, bet esminį vaidmenį atlieka kritinėmis akimirkomis. Tik sąmoningai gilindamiesi į savo kultūrą ir jos istoriją, geriau suprantame, kas mes iš tiesų esame, ir galime geriau atsispirti mums bloga linkinčioms jėgoms“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad unikalus Nidos kraštovaizdis su jam būdinga gamtos bei žmogaus įdirbio derme įkvėpimo šaltiniu tapo ne tik Th. Mannui, bet ir daugeliui kitų Lietuvos bei Vokietijos literatūros, mokslo, visuomenės veikėjų. Tarp jų išskirtinio dėmesio nusipelno Adalbertas Bezzenbergeris – Karaliaučiaus universiteto mokslininkas ir ilgametis rektorius, kuris ne tik vasaras leido Kuršių nerijoje, vykdė jos archeologinius tyrinėjimus, bet ir aktyviai domėjosi lietuvių kalba bei tapo vienu iš baltų filologijos pradininkų.

Prezidentas taip pat glaustai supažindino svečius su XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje rašyta Nidos mokyklos kronika, kuri padeda geriau pažinti to meto Nidos, Kuršių nerijos ir net viso Klaipėdos krašto, kur greta gyveno lietuviai, kuršiai ir vokiečiai, istoriją.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva, remdamasi į šimtmečius skaičiuojančią tradiciją, yra pasiryžusi plėtoti plačios ir ambicingos apimties kultūrinių mainų su Vokietija programą.

Susitikimo metu Prezidentas F.-W. Steinmeieris įteikė Vokietijos valstybinį apdovanojimą Thomo Manno centro įkūrėjai ir pirmajai vadovei Vitalijai Teresai Jonušienei.

Kiek anksčiau Lietuvos ir Vokietijos Prezidentai su pirmosiomis poniomis lankėsi Klaipėdoje, kur susipažino su istorinio ir kultūros paveldo objektais.