Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo savo inicijuotoje diskusijoje dėl migracijos politikos.
„Mums reikia plataus nacionalinio sutarimo, kokia migracijos politika geriausiai atitiktų Lietuvos nacionalinį saugumą ir visuomenės lūkesčius, ekonominius bei socialinius valstybės interesus“, – sakė Prezidentas.
Apskritojo stalo diskusijos dalyviai aptarė įvairias geresnio migracijos valdymo priemones.
„Gerėjant gyvenimo kokybei, Lietuva yra vienas iš nelegalios ekonominės migracijos taikinių. Turint omenyje geopolitinę aplinką, migracija mums yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Turime pasimokyti iš kitų Europos valstybių praeityje padarytų klaidų, kai liberali migracijos politika plačiai atvėrė vartus į Europą“, – pabrėžė šalies vadovas.
Diskusijos dalyviai aptarė migracijos, kaip hibridinio karo prieš Vakarus, įrankio fenomeną. Buvo konstatuota, kad dabartinės ES ir tarptautinės prieglobsčio taisyklės nenumato atsako priemonių į hibridinę agresiją, kai migracija naudojama kaip ginklas. Griežtesnės aktyviosios nelegalios migracijos prevencijos priemonės, kurias taiko Lietuva ir kaimyninės ES valstybės, turėtų būti taikomos ir ateityje.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva atvira širdimi priėmė dešimtis tūkstančių Ukrainos karo pabėgėlių, kurių didžioji dalis liko Lietuvoje. Dėl Lietuvos užimtumo tarnybos pastangų galime didžiuotis vienu didžiausių Ukrainos pabėgėlių įdarbinimo procentu visoje Europos Sąjungoje. Lietuva priėmė ir daug nuo represinių režimų pabėgusių Baltarusijos ir Rusijos piliečių. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad piliečiai iš mums nedraugiškų valstybių turi praeiti papildomą patikrinimą, jog nekiltų saugumo grėsmių.
Diskusijoje buvo pažymėta ir kitų ES valstybių patirtis, kai skirtingų kultūrinių tradicijų imigrantų integracija tapdavo Sizifo darbu. Efektyvi, visuomenės lūkesčius atitinkanti imigracija neturėtų kelti nei susipriešinimo, nei augančių ksenofobinių nuostatų.
Šalies vadovas pabrėžė, kad lietuvių kalba yra ne tik Lietuvos valstybingumo pagrindas, bet ir vienas pagrindinių integracijos ramsčių. Visi, kas gyvena ir dirba Lietuvoje, turi išmokti lietuvių kalbą. Tam turi būti skiriama pakankamai dėmesio ir resursų.
Diskusijoje buvo aptartos trūkstamų darbuotojų įsivežimo iš trečiųjų šalių nustatytos kvotos. Pažymėta, kad pačių Lietuvos gyventojų profesinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemos turėtų veikti efektyviau. Geriau reaguojant į realius darbo jėgos poreikius šalies ekonomikoje, didinant profesinio mokymo prestižą, mažiau darbuotojų tektų įsivežti iš užsienio.
Diskusijoje buvo paliestas XVIII Vyriausybės nustatytas liberalus studentų priėmimo studijoms iš trečiųjų šalių reglamentavimas. Aptartos priemonės užkirsti kelią nelegalios migracijos organizatoriams naudotis teisinėmis landomis.
„Lietuvai reikia gerai valdomos, legalios ir efektyvios migracijos, kuri mus stiprintų, o ne išplautų šalies identitetą. Kurkime savo ateitį pirmiausia savo jėgomis – visų Lietuvos piliečių labui“, – sakė Prezidentas.
Susitikime dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas gen. Rustamas Liubajevas, Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, Seimo Pirmininko patarėjas Gediminas Černiauskas.