Prezidentas: pensijų augimo tendencijas privalome išlaikyti

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien susitiko su senjorus vienijančių organizacijų bei nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių skurdo mažinimu, atstovais. Susitikime aptarti mokesčių reformos klausimai, senjorų ir šeimų su vaikais finansinės padėties gerinimas, bendro skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės mažinimas, mokesčių reformos klausimai.

Prezidentas pabrėžė, kad visos mokesčių pertvarkos privalo būti socialiai teisingos. Papildomos socialinės politikos priemonės turi būti nukreiptos į skurdo mažinimą, o šis procesas turi būti tęstinis. Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2024 m. padidėjo beveik vienu procentiniu punktu – iki 21,5 proc. Didžiausias skurdo lygis fiksuojamas senjorų grupėje, tačiau auga ir vaikų skurdo rizika.

„Politikos formuotojų užduotis – reaguoti į socialines problemas konkrečiais sprendimais. Nuo 2019 m. pensijos augo sparčiau nei darbo užmokestis ir privalome šią tendenciją išlaikyti. Mano siūlymas – mažiausiai 20 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio skirti individualiosios pensijos dalies indeksavimui. Atsižvelgus į „Sodros“ prognozes, tai reikštų apie 80–90 mln. eurų daugiau pensijoms nei šiemet“, – teigė Prezidentas. Pasak Prezidento, rengiami mokesčių pakeitimai, orientuoti į aukštesnių pajamų progresyvesnį apmokestinimą, turėtų prisidėti prie perskirstymo per biudžetą didinimo ir pajamų nelygybės mažinimo.

Valstybės vadovas akcentavo, kad papildomo dėmesio reikia ir šeimoms, auginančioms vaikus. Prezidento siūlymas taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD) šeimoms, auginančioms vaikus, prisidėtų prie skurdo rizikos mažinimo ir skatintų geresnę demografinę padėtį. Šiuo metu Lietuvoje namų ūkiai be vaikų rečiau patiria skurdo riziką nei tie, kuriuose gyvena bent vienas vaikas. PNPD būtų taikomas tiek samdomiems darbuotojams, tiek individualiai dirbantiems asmenims.

Susitikime taip pat aptarti planuojami nekilnojamojo turto mokesčiai, gyventojų pragyvenimo, būsto išlaikymo klausimai. Prezidentas pabrėžė, kad rengiant 2026 m. valstybės biudžetą būtina daugiau dėmesio skirti gyventojų pragyvenimo sąlygoms, ypač būsto išlaikymo išlaidų dinamikai ir su tuo susijusiems biudžeto asignavimams.

Susitikime dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, Vilniaus Bočių bendrijos vadovė Vilija Tūrienė, Lietuvos EURAG asociacijos valdybos pirmininkė Virgilija Dolgova, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius, Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė Zita Žebrauskienė, Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė, NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė, Ministro Pirmininko patarėja Svetlana Tučkė.