Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje su atsakingų institucijų vadovais aptarė nacionalinio saugumo klausimus, pagrindinis iš jų – dronų keliama grėsmė ir jos eliminavimas.
Šalies vadovo teigimu, intensyvėjant karo veiksmams Ukrainoje ir naudojant vis daugiau bepiločių orlaivių, intensyvėja elektroninė kova neutralizuojant dronus. Tai kartu reiškia gerokai išaugusią tikimybę sąmoningiems arba atsitiktiniams kovinių dronų įskridimams į mūsų šalies teritoriją.
„Lietuvoje jau fiksuoti incidentai įpareigoja mus būti tinkamai pasirengusius padaryti viską, kad eliminuotume dronų grėsmę nuo pat jos atsiradimo momento. Sutvarkėme sienos apsaugą – galime ir turime sutvarkyti oro erdvės apsaugą“, – teigė Prezidentas, pabrėžęs, jog ši užduotis tenka Lietuvos kariuomenei, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnybai.
Šalies vadovo vertinimu, vakar dienos incidentas su dronu išryškino spragas dėl jo fiksavimo ir tikslios vietos nustatymo, gyventojų informavimo, nuoseklios ir patikimos informacijos pateikimo bei kitas, kurias būtina taisyti. Lietuvos vadovo žodžiais, akivaizdu, kad reikalingi skubūs sprendimai aprūpinant institucijas reikiamomis techninėmis priemonėmis, skirtomis dronams neutralizuoti.
„Vyriausybė privalo padaryti viską, kad mūsų oro erdvė būtų tinkamai stebima ir saugoma. Tai yra absoliutus prioritetas. Svarbiausia – operatyvumas ir efektyvumas. Reikalingas sklandus, greitas algoritmas taikos meto sąlygoms. Kilus grėsmei turime veikti žaibiškai, o ne diskutuoti, kas ir ką turėtų daryti“, – akcentavo Prezidentas.
Šalies vadovo žodžiais, šiandien privalu nuodugniai įvertinti situaciją ir nedelsiant priimti skubius sprendimus trimis svarbiausiomis kryptimis: bepiločių orlaivių detekcija ir identifikavimas, efektyvus visuomenės informavimas, grėsmės neutralizavimas elektroninėmis ir kinetinėmis priemonėmis.
Prezidentas akcentavo, jog Lietuva turi nedelsiant įsigyti trumpo ir vidutinio nuotolio radarų, galinčių fiksuoti skrendančius objektus žemame aukštyje, taip pat Ukrainoje pasiteisinusių akustinių jutiklių, kurie turėtų būti instaliuoti palei rytinės sienos perimetrą.
Pasitarime taip pat kalbėta apie galimybę Lietuvos kariuomenėje įkurti specializuotą kovos su bepiločiais orlaiviais padalinį, apie tikslinių pratybų tikrinant oro erdvės apsaugos algoritmo veikimą organizavimą ir kritinių objektų apsaugos stiprinimą.
Pasitarime dalyvavo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos kariuomenės vadas Romualdas Vaikšnoras, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos vadovybė.