Prezidentas: valstybių atsparumą parodo gebėjimas atremti hibridines atakas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Vytauto Didžiojo universitete Kaune atidarė tarptautinę konferenciją „Universitetai, formuojantys ateitį: atsparios visuomenės kūrimas per inovacijas ir visuotinį poveikį“.

Savo kalboje Prezidentas pažymėjo šalių atsparumo svarbą – kaip valstybės ir jų visuomenė geba atremti hibridines atakas.

„Lietuva žino atsparumo vertę ir mes nuolat stengiamės jį stiprinti. Tai yra natūrali reakcija į sudėtingą ir vis augantį hibridinių grėsmių spektrą“, – sakė šalies vadovas, pažymėdamas, kad hibridinės grėsmės neapsiriboja Europos Sąjungos ar NATO rytiniu flangu, kad tai visai Europai kylantis iššūkis, kuriam reikia ES lygio sprendimų.

Prezidentas pabrėžė, kad hibridiniai išpuoliai nėra atsitiktiniai trikdžiai, o koordinuoti ir vis stiprėjantys veiksmai. Tai – hibridinės atakos, į kurias būtina žiūrėti visiškai rimtai. „Valstybinių sienų nepaisymas, bandymai destabilizuoti valstybes ir išpuoliai prieš demokratines vertybes yra nuo seno Rusijos taikoma praktika. Tai yra gilias šaknis turinčios imperialistinės mąstysenos išraiška, kurią kursto akiplėšiškas kitų šalių suvereniteto nepaisymas“, – sakė šalies vadovas.

Pasak Prezidento, NATO sąjungininkės turi ryžtingiau ir lanksčiau identifikuoti grėsmes, dalytis žvalgybine informacija ir siekti piktavalių veikėjų atsakomybės. „Privalome padidinti riziką agresoriams, taikantiems hibridinius metodus, kad tokios operacijos taptų brangios ir neefektyvios“, – akcentavo šalies vadovas.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad naujojoje realybėje gynyba nebėra vien tik ginkluotųjų pajėgų ar saugumo tarnybų atsakomybė. Patikimas hibridinis atsparumas turi aprėpti visą visuomenę, apimti karinį pasirengimą, piliečių pasiruošimą bei valstybinių institucijų koordinavimą ir įtraukti privatųjį sektorių.

„Nuolatinis pavojingo priešininko spaudimas reikalauja nuolatinio budrumo, ypač kai susiduriame su vienu didžiausių mūsų laikų iššūkių – masine, palyginti pigia ir lengvai platinama dezinformacija. Pasitelkę istorinę atmintį, demokratines vertybes ir pačią nuožmiai puolamos tiesos sąvoką, privalome susitelkti ir priešintis iš visų jėgų“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas pažymėjo, kad dar niekada kritinis mąstymas, pastatytas ant tvirto žinių pamato, nebuvo toks svarbus kaip šiandien. O tai reiškia, kad modernus švietimas – ir ypač mūsų universitetai – atlieka esminį vaidmenį rengiant jaunus suaugusiuosius gyventi vis labiau neužtikrintoje ir sudėtingesnėje tikrovėje.

Konferenciją taip pat pasveikino Europos Komisijos Pirmininkės vykdomoji pavaduotoja, viceprezidentė technologiniam suverenumui, saugumui ir demokratijai Henna Virkkunen, pranešimą joje skaitė buvęs Suomijos Prezidentas Saulis Niinisto.