Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vykusiame tradiciniame, šeštajame, Regionų forume kartu su Lietuvos savivaldybių merais ir centrinės valdžios atstovais, savivaldos ekspertais aptarė svarbiausius regioninės politikos klausimus. Antrojoje forumo dalyje įvyko politinė diskusija aktualiausiomis regionams temomis.
„Darbo regionuose dienomis įsitikinau, kad Vilniuje galime kiek norime rašyti strategijas ir programas, bet jas įgyvendinti reikia realybėje, kur visa ko pagrindas yra žmonės. Tie patys žmonės, kurie susiduria su visuomeninio masto iššūkiais ar skuba į pagalbą, kaimynus užklupus nelaimėms. Žmonės, kurie buriasi į bendruomenes, kad vieni kitiems padėtų, praskaidrintų kasdienybę, kurtų geresnę ateitį savo vaikams ir vaikaičiams“, – Baltojoje salėje vykusioje antrojoje forumo dalyje sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Vilnius nėra visa Lietuva, kad deramas dėmesys turi būti skiriamas visiems šalies regionams. O siekiant sukurti stipresnę, teisingesnę, žalesnę ir inovatyvesnę gerovės valstybę, reikia efektyvios nacionalinės regioninės politikos.
Prezidentas apibrėžė nacionalinės regioninės politikos tikslą, kurio galėtume siekti: „Matau ateities Lietuvą kaip dešimties stiprių, darniai vystomų ir kokybiškas paslaugas gyventojams užtikrinančių regionų, kuriuose gyventi patrauklu ir patogu, visumą. Matau Lietuvą su šešiasdešimčia savivaldybių, kurios, suvienijusios jėgas ir įgalintos centrinės valdžios pasitikėjimo bei konkrečios pagalbos, savarankiškai ieško bendrų sprendimų.“
Šalies vadovas apgailestaudamas pažymėjo, kad dabartinė padėtis toli gražu nėra ideali, kad šiandien mūsų regioninė politika veikiau primena plonais siūlais sutvirtintą atskirų projektų tinklą, o ne vientisą audinį.
Prezidentas įvardijo strateginį Lietuvos tikslą – koordinuotą nacionalinę regioninę politiką, ir pateikė tris pasiūlymus, kaip išmaniau ir efektyviau stiprinti Lietuvos regionus.
Pirmiausia, pasak šalies vadovo, valstybė turi išradingai ieškoti būdų investuoti į regionus, o ne tik kviesti verslą to imtis. Tačiau tai daryti būtina atsižvelgiant į ribotus biudžeto išteklius, taigi maksimaliai efektyviai panaudojant esamus asignavimus.
Konstatavęs, kad 2010 metais įgyvendinta apskričių reforma buvo skubota ir turėjo neigiamų pasekmių, o nuo to laiko drastiškai sumažėjo regioninio strateginio planavimo galimybės, sutrūkinėjo saitai tarp regioninio ir nacionalinio lygmens politikos, Prezidentas pasiūlė, kad vietos politikai būtų telkiami darbui ne tik savo mieste ir savivaldybėje, bet ir regioniniu lygmeniu, su teisiškai įgalinta kompetencija. Tam reikia, kad centrinė valdžia pradėtų labiau dalintis ir funkcijomis, ir atitinkamais finansais.
Pabrėžęs, kad reikia ne tik regioninio, bet ir nacionalinio lygmens valdymo pokyčių, kad dėmesys regioninei politikai turi būti rodomas ne kontroliuojant ir valdant „iš viršaus“, bet teikiant pagalbą ir didinant savarankiškumą, šalies vadovas taip pat pasiūlė apsvarstyti idėją dėl atskiros ministerijos, kurios pagrindinis tikslas būtų nacionalinės regioninės politikos formavimas, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimas.
„Tokia ministerija galėtų ne tik perimti funkcijas iš dabartinės Vidaus reikalų ministerijos, taip pat kitų ministerijų, bet ir užtikrinti, kad nacionalinė politika geriau atitiktų regioninės politikos tikslus ir vietos gyventojų lūkesčius. Tokia ministerija galiausiai taptų horizontaliosios regionų politikos ašimi, mums visiems ieškant Lietuvos žmonėms reikalingų sprendimų“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pakvietė vietos ir centrinės valdžios politikus artėti prie bendro sutarimo, kad Lietuvoje reikia efektyvesnės regioninės politikos. Jau vėliau iš jo galėtų plėtotis daugumai priimtina permainų vizija.
Prezidentas pažadėjo, kad ir toliau važiuos į Lietuvos miestus, miestelius bei kaimus, ir toliau sieks geriau pažinti ryškiausius mūsų regionų šviesulius ir didžiausius skaudulius. Toliau ieškos būdų, kaip mažinti regioninę atskirtį ir užtikrinti tolygią Lietuvos regionų plėtrą.