Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Vokietijoje dalyvavo kasmetiniame Bundestago CSU (Krikščionių socialinės sąjungos) frakcijos susitikime, kuriame buvo aptariami Europos saugumo klausimai.
Šalies vadovas savo kalboje pažymėjo, kad Lietuva itin vertina tai, jog Vokietija šiuo kritiniu istorijos momentu prisiima vis aktyvesnį tarptautinį vaidmenį.
Prezidento teigimu, Lietuva niekuomet nepamirš Vokietijos sprendimo investuoti į saugumo užtikrinimą NATO rytiniame flange. Tai, pasak šalies vadovo, įkvepia Lietuvą žengti pirmyn didinant savo gynybos išlaidas, kurios šiais metais sieks 5,38 procento bendrojo vidaus produkto.
„Dalį šių lėšų naudosime pasirengti nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui iki 2027 metų pabaigos, vokiškiems „Leopard“ tankams ir „Boxer“ pėstininkų kovos mašinoms įsigyti. Taip pat reikšmingai stiprinsime savo nacionalinius karinius pajėgumus“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidento teigimu, siekdami dar labiau stiprinti dvišalius santykius, esame pasirengę skirti ypatingą dėmesį tvirtų socialinių ir kultūrinių ryšių su Vokietija plėtrai ir puoselėjimui. Prezidentas priminė, jog aktyviai rengiamasi Lietuvos kultūros metams Vokietijoje 2027 m., kurie neabejotinai prisidės prie glaudaus abiejų valstybių kultūrinio, socialinio ir žmonių tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo.
Kalbėdamas apie saugumo situaciją Europoje, Prezidentas pabrėžė, jog autoritariniai režimai vis labiau koordinuoja savo veiksmus ir taikosi į Vakarų visuomenes, naudodami platų strategijos, technikos ir priemonių spektrą. Siekdami savo imperialistinių ambicijų, jie stengiasi pirmiausia pakirsti demokratines vertybes.
„Rusijos karas prieš Ukrainą nėra pirmasis jos agresijos aktas, mūsų tikslas turėtų būti padaryti jį paskutiniu – bent jau mūsų gyvenimo laikotarpiu. Todėl investicijos į kietąjį saugumą ir atsparumą tampa strateginiu prioritetu. Atėjo metas kurti veiksmingą atgrasymą, stiprinti Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimą ir kiek įmanoma labiau remti Ukrainą. Taip pat turime stiprinti ir išsaugoti transatlantinį ryšį, kartu plėtodami savo – europinius – pajėgumus“, – tvirtino Prezidentas.
Šalies vadovo žodžiais, praėjusių metų NATO viršūnių susitikimas Hagoje patvirtino tai, ką Lietuva žinojo jau seniai: patikimas atgrasymas reikalauja patikimų investicijų į gynybą. 5 procentų įsipareigojimas padarys NATO atsparesnę tiek kietojo saugumo, tiek hibridinių išpuolių kontekste.
„Matome, kaip Rusija kartu su Baltarusija taiko įvairias pilkosios zonos taktikas – nuo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos, bepiločių orlaivių ir balionų įsiveržimų į NATO šalių oro erdvę, GPS signalų slopinimo, smulkių teroristinių išpuolių iki povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimų“, – priminė Lietuvos vadovas, pabrėžęs, kad tai nėra atsitiktiniai veiksmai, tai – koordinuotos pastangos.
Prezidento teigimu, kadangi Rusija linkusi remtis karinės jėgos naudojimu, Europos saugumo strategija taip pat turi būti grindžiama karine galia ir atgrasymu. Todėl Lietuva palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip ES „Eastern Flank Watch“, kurios galėtų reikšmingai sustiprinti regioninius pajėgumus.
„Taip pat matome būtinybę ženkliai didinti Europos Sąjungos gynybos pramonės gamybą, remdamiesi jau pasiekta pažanga. Turime gaminti pažangias oro gynybos sistemas, išmaniąją ginkluotę ir amuniciją, plėtoti nebrangias mažo aukščio bepiločių orlaivių aptikimo ir perėmimo technologijas. Būtent čia matau potencialą augančiam Lietuvos ir Vokietijos karinės pramonės bendradarbiavimui“, – sakė Prezidentas G. Nausėda.
Kalbėdamas apie transatlantinius santykius, Lietuvos vadovas išreiškė nuomonę, jog Europa turės prisitaikyti prie Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios nebenori vienos prisiimti visos Europos gynybos naštos, požiūrio.
„Vis dėlto išlieku optimistiškas. Tikiu, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, turinčios neprilygstamus karinius pajėgumus, ir toliau išliks Europos gynybos kertiniu akmeniu. Europa yra per didelė ir per svarbi, kad būtų nustumta į paraštes. Tačiau taip pat akivaizdu, kad Europa turės prisiimti gerokai didesnę atsakomybę, užtikrindama savo saugumą ir gynybą. Turėsime daugiau nuveikti įgyvendindami principą „taika per stiprybę“, – tvirtino Prezidentas.