Prezidento įstatymo iniciatyva – didesniam Lietuvos įmonių konkurencingumui

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo NR. IX-884 pakeitimo įstatymo projektą.

Šalies vadovo inicijuojamu projektu numatoma galimybė Vyriausybei laikinai ir grąžintinai iki 30 procentų sumažinti valstybės reguliuojamos elektros energijos kainą nebuitiniams vartotojams dėl elektros energijos kainų pokyčių, galinčių daryti neigiamą įtaką šalies ekonominiam stabilumui ir (ar) verslo konkurencingumui.

Prezidento nuomone, šią laikiną priemonę būtų racionalu taikyti ne ilgiau nei 5 metų laikotarpiui (iki 2031 metų) įmonėms, kurių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 500 kW arba faktinis elektros energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 500 000 kWh per metus. Grąžinti valstybei nepriemoką įmonės turėtų ne ilgiau kaip per 7 metus, iki 2038 metų.

„Lietuvos gamintojai ir paslaugų teikėjai konkuruoja globaliai. Santykinai aukštos elektros energijos kainos – didelis iššūkis jų konkurencingumui. Šį iššūkį Lietuvos pramonei ilgainiui padės įveikti toliau vystomi nuosavos ir pigesnės elektros energijos generavimo pajėgumai. O kol kas svarbu suteikti daug elektros energijos suvartojančioms įmonėms galimybę laikinai ir grąžintinai sumažinti elektros energijos tarifus. Ši priemonė prisidėtų prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo“, – sakė Prezidentas.

Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, didmeninė elektros rinkos kaina bus mažesnė po 2030 m., kuomet Lietuva užsitikrins nuosavą elektros energijos generaciją. Šia laikina priemone valstybė iki 2038 m. padėtų išlaikyti elektros kainos stabilumą Lietuvos įmonėms, kurių galutinėje produkcijoje ar paslaugose energijos sąnaudos sudaro reikšmingą dalį.

Preliminariais vertinimais, Prezidento siūloma priemone Lietuvoje galėtų pasinaudoti apie 1700 kriterijus atitinkančių įmonių. Vertinant, kad 30 procentų valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos kompensavimui būtų pateikta apie 80 proc. visų kriterijus atitinkančių įmonių prašymų, grąžintinų lėšų poreikis sudarytų apie 50 mln. eurų per metus.

Europos Sąjungos šalyse, kuriose pramonė sukuria žymią BVP dalį, taikomos įvairios energijos kainų augimo stabilizavimo priemonės, skirtos pramonės ir apskritai verslo konkurencingumui didinti.