Prieinama aplinka – lygių teisių sąlyga, o ne papildoma paslauga

Aplinkos prieinamumas nėra vien architektūrinis sprendimas. Galimybė savarankiškai pasiekti pažintinį taką, paplūdimį ar muziejų lemia, ar asmuo su negalia gali lygiomis sąlygomis su kitais dalyvauti bendruomenės gyvenime.

Valstybės kontrolės audito „Asmenų su negalia socialinė integracija“ rekomendacijų stebėsenos duomenimis, 2025 m. pabaigoje minimalius prieinamumo reikalavimus atitiko tik 4,06 proc. svarbių valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų. Dar apie 41,5 proc. pastatų reikalavimus atitiko iš dalies, o daugiau nei 54 proc. neatitiko jų visiškai. Buvo siekiama, kad iki 2025 m. asmenims su negalia pritaikytų svarbių pastatų dalis išaugtų nuo 28 proc. iki 40 proc. Valstybės kontrolė rekomendaciją įvertino kaip neįgyvendintą.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros 2025 m. STASIS duomenų analizė rodo, kad regionuose esančios įstaigos yra labiau neprieinamos nei didmiesčiuose, todėl būtent čia prieinamumo stebėsena ypač reikalinga.

JT Asmenų su negalia teisių komitetas 2026 m. rugpjūčio 27 d. išankstinėje baigiamųjų pastabų dėl Lietuvos versijoje išreiškė susirūpinimą, kad prieinamumo srityje nėra stebėsenos sistemos, skirtos prieinamumo įsivertinimo patikrai ir atitikties stebėsenai. Kol tokios sistemos nėra, prieinamumo trūkumus pastebi ir apie juos praneša pačios žmonių su negalia organizacijos. Panevėžio ir Molėtų regionuose prieinamumo būklę vertina Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) kartu su vietos žmonių su negalia sąjungomis, įgyvendindamos projektą „Erdvė visiems: regioninės stebėsenos ir advokacijos stiprinimas“.

Prieinamumas – būtinas visiems

Nors dažniausiai aplinkos prieinamumas siejamas su žmonėmis, turinčiais judėjimo ar kitų funkcinių sutrikimų, prieinamos aplinkos nauda yra gerokai platesnė – ji būtina vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams ar globėjams su vaikų vežimėliais, asmenims, patyrusiems laikiną traumą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos 2025 m. atlikto tyrimo duomenimis, patogesnė ir labiau pritaikyta aplinka būtų naudinga net 38 proc. Lietuvos gyventojų – daugiau nei milijonui žmonių: ne tik žmonėms su negalia, bet ir tiems, kurie susiduria su laikinais sveikatos sunkumais ar specifinėmis situacijomis. Projektą įgyvendinančios organizacijos siekia prieinamumą įtvirtinti ne kaip papildomą paslaugą, o kaip būtiną sąlygą kasdienybei, darbui ir poilsiui.

Projekto ekspertė Ramunė Šidlauskaitė atkreipia dėmesį: „Prieinamumą reglamentuoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai, Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija bei LR lygių galimybių įstatymas. Jei prieinamumas neįmanomas, įstaigos turėtų sudaryti sąlygas individualių poreikių užtikrinimui. Tai, kas prieinama vienam, turi būti prieinama visiems. Lygiateisiškumas prasideda nuo to, kad į pastatą gali patekti kiekvienas.“

Galimybė užtikrinti statinių prieinamumą projektavimo stadijose

Įgyvendinant projektą, iki šiol aplankyta 10 objektų, kuriuose vertinama, ar jais gali savarankiškai naudotis žmonės su judėjimo ir kitais sutrikimais, vyresnio amžiaus žmonės bei tėvai su vaikų vežimėliais. Projekto komanda taip pat dalyvavo 13 statinių projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrų, kad prieinamumo trūkumai būtų pastebėti dar prieš pradedant statybas.

Trijų mokymų metu 6 dalyviai apmokyti vertinti aplinką ir skaityti brėžinius. Objektų prieinamumui vertinti sukurtas Prieinamumo barometras, kuriame kaupiami ir sisteminami vertinimo rezultatai. Projekto tikslas – kad regionų žmonių su negalia organizacijos galėtų ne tik pranešti apie nepritaikytą aplinką, bet ir būti savivaldybių partnerėmis bei teikti konsultacijas savivaldybėms, architektams ir projektuotojams dar projektavimo stadijoje.

R. Šidlauskaitė džiaugiasi, kad projektas suteikia galimybę įsitraukti ir prisidėti prie kokybiškesnių statinių projektavimo: „Stebėdami savivaldybių internetiniuose tinklapiuose viešai skelbiamus projektinius pasiūlymus, klaidas pastebime kiekviename projekte. Prieinamumas neturėtų būti suprantamas fragmentiškai. Pavieniai niuansai neužtikrina šimtaprocentinio prieinamumo, kuris leistų erdvėmis naudotis kartu su visais.“

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2025 m. ataskaitoje pažymi, kad asmenų su negalia diskriminacija dėl nepritaikyto fizinės aplinkos prieinamumo yra viena dažniausiai pasikartojančių problemų. Dažniausiai nepakankamas fizinis prieinamumas fiksuojamas vartotojų teisių apsaugos srityje: dėl neprieinamų tualetų asmenims su negalia ne visada pavyksta į juos patekti, todėl menkinamas jų orumas, negalima pasinaudoti paslaugomis. Kliūčių kyla ir laisvalaikio srityje – vežimėlis tapo kliūtimi patekti į paplūdimį. Komisija rekomenduoja Seimui ir Vyriausybei inicijuoti Lygių galimybių įstatymo pataisas, kurios leistų nevyriausybinėms organizacijoms teikti skundus kontrolieriaus tarnybai dėl sisteminės diskriminacijos negalios pagrindu. Toks siekis atitinka ir šio projekto tikslą stiprinti regionų organizacijų gebėjimus.

Projekto vadovas Panevėžio regione Jonas Dumša sako, kad situacija išlieka komplikuota, o pokyčiai labai lėti. „Tokie projektai reikalingi tam, kad pajudintume visuomenę. Yra didelė pastatų kontrolės spraga. Projekto metu išaiškėjo, kad projektuotojai, architektai projektuoja tarsi gerai, bet realybėje – slenksčiai palikti, porankiai pakabinti per aukštai. Negalioms jaunėjant, darbingo amžiaus žmonėms su negalia reikia kitokių sąlygų. Jie gali pilnavertiškai dirbti, bet jiems reikalinga aplinka, kad į tą darbą patektų“, – sako J. Dumša.

Pasak Molėtų regiono projekto dalyvės Vytautės Mozūrienės, prieinamumas yra pagrindinė sąlyga, lemianti savarankiškumą ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą: „Prieinamumas labai svarbus ne tik namuose ar aplink juos, bet ir darbovietėse, poilsio erdvėse. Mūsų regione nepritaikytos nei stotys, nei viešasis transportas. Didieji prekybos centrai padarė prieinamus įvažiavimus, bet į mažas parduotuves ar kirpyklas patekti neįmanoma. Svarbu, kad ir mes galėtume pasirinkti eiti ten, kur norime, o ne ten, kur pritaikyta.“

Projektą finansuoja Atviros Lietuvos fondo programa „VERTA!“.

"Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga".