Prieinamumo direktyva įsigalios jau birželį: įmonių laukia naujos pareigos ir baudos

Šį mėnesį įsigaliosianti Europos Sąjungos Prieinamumo direktyva verslui įves naujų atsakomybių. Nuo birželio 28 d. daugybė įmonių privalės užtikrinti, kad jų skaitmeniniai produktai ir paslaugos būtų prieinami visiems, įskaitant žmones su negalia. Iš savanoriško pasirinkimo tai virs įstatyme aprašyta prievole, kurios nesilaikant netgi gali grėsti sankcijos. Kita vertus, pasiruošimo procesą jau prieš porą metų pradėję „Telia“ atstovai ragina verslą į naująsias pareigas nežiūrėti formaliai, o iš tiesų  tiesų pamatyti žmones, dėl kurių ši direktyva ir įsigalioja, ir kuriems ji atrakins daugybę prekių bei paslaugų.  

„Prieinamumo direktyva atneša didžiulį pokytį – jei anksčiau reikalavimai atsižvelgti į žmonių su negalia poreikius galiojo tik viešajam sektoriui, dabar prieinamumas tampa privalomas ir verslui. Tai apima visas skaitmenines paslaugas ir produktus – nuo elektroninės prekybos ir bankininkystės iki audiovizualinio turinio ir mobiliųjų aplikacijų. Šis pasikeitimas yra ne tik teisinė prievolė, bet ir puiki galimybė verslui atverti duris naujam klientų segmentui, nes Lietuvoje šių asmenų skaičius viršija 100 tūkstančių, o ES – net 100 milijonų“, – teigia „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.

Kas keičiasi su Prieinamumo direktyva?

Prieinamumo direktyva, dar vadinama Europos prieinamumo aktu, numato, kad visos privataus sektoriaus teikiamos skaitmeninės paslaugos ir produktai privalo būti prieinami žmonėms su negalia ir tiems asmenis, kurie turi įvairių funkcinių ar suvokimo sunkumų Ji apims kompiuterius, planšetes, išmaniuosius telefonus, bankomatų ir mokėjimo terminalų sistemas, interneto svetaines, mobiliąsias programėles, e. bankininkystės paslaugas, transporto informacines sistemas ir daugelį kitų kasdienių paslaugų. 

Įmonės privalės laikytis WCAG 2.1 AA lygio standartų, užtikrinančių, kad nauji skaitmeniniai produktai bus tinkami žmonėms su įvairiais poreikiais. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, svetainės turi galėti būti naršomos klaviatūra, atvaizdai – aprašyti tekstu, o visa skaitmeninė aplinka – suderinama su pagalbinėmis technologijomis, tokiomis kaip ekrano skaitytuvai, kuriuos telefone naudoja regėjimo negalią turintys asmenys ir kt. 

„Kalbant apie skaitmeninius produktus ir paslaugas, svarbu nepamiršti, kad jie turi būti prieinami, ne vien virtualioje, bet ir fizinėje aplinkoje. Tai reiškia, kad įsigaliojus direktyvai, privalėsime užtikrinti, jog įvairūs sprendimai, tokie kaip eilių reguliavimo sistemos, kortelių skaitytuvai ar bilietų automatai, būtų prieinami daugiau nei viena jusle. Kitaip tariant, jei žmogus dėl regos negalios negali perskaityti išduoto eilės numeriuko ar ekrane rodomos kainos, jam turi būti sudarytos sąlygos gauti tą pačią informaciją kitu būdu. Pavyzdžiui, garsu, lytėjimu ar kitu prieinamu formatu – kad jis galėtų naudotis paslauga savarankiškai, be kitų pagalbos.“, – aiškina J. Markeliūnė. 

Prieinamumo direktyva Lietuvos įstatyminėje bazėje įtvirtins Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas (GPPRĮ). Jo laikymąsi prižiūrės net keturios institucijos, o už reikalavimų nevykdymą numatytos baudos nuo 500 iki 15 000 eurų. Išimtys numatytos tik įmonėms su mažiau nei 10 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta neviršija 2 mln. eurų, nebent jos teikia tam tikras viešąsias paslaugas. Lengvatų taip pat gali tikėtis mažos gamybinės įmonės, kurioms Prieinamumo direktyvos reikalavimų įgyvendinimas pareikalautų esminio produkto pakeitimo arba sukeltų neproporcingą naštą. 

Spręs kasdienius žmonių su negalia iššūkius

Prieinamumo direktyva siekiama padėti negalią turintiems asmenims įveikti kasdienes kliūtis,  apie kurias dažnai nenutuokia didžioji visuomenės dalis. Tačiau ji ne mažiau aktuali ir visiems kitiems, kurie dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių gali susidurti su ribotomis galimybėmis naudotis produktais ar paslaugomis įprastu būdu. 

Šiandien Lietuvoje dirba tik 29 proc. žmonių su negalia, o tai didele dalimi susiję su tuo, kad daugelis darbo įrankių ir sistemų jiems yra nepritaikyti. Situacija ne ką geresnė ir kitose gyvenimo srityse: parduotuvių savitarnos kasos, mokėjimų terminalai ir paštomatai dažnai nepritaikyti šios visuomenės grupės poreikiams ir taip apriboja jų savarankiškumą ir galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Pavyzdžiui, užuot rinkęsis iš kelių maisto į namus pristatymo paslaugų, regėjimo sutrikimą turintis asmuo neretai priverstas nuolat apsipirkti tik vieno rinkos žaidėjo programėlėje. Kadangi konkurentų aplikacijos nesuderinamos su ekrano turinį balsu perteikiančiomis programomis, žmogus turi rinktis iš riboto asortimento ir negali pasinaudoti kituose tinkluose taikomomis akcijomis.

„Žinome atvejų, kai puikiai programuoti išmokęs neregys darbe susidūrė su rimtomis problemomis ne dėl diskriminacijos, o dėl to, kad programuotojų komunikacijai naudojama programėlė „Slack“ nebuvo suderinama su ekrano skaitymo priemonėmis. Ir blogiausia, jog šie iššūkiai tęsiasi net ir po darbo valandų. Įsivaizduokite, kad kaskart apsipirkdami turėtumėte glausti banko kortelę prie skaitytuvo nematydami, kokia suma tuo metu dega ekrane, tik iš pasitikėjimo pardavėju. Ne visose situacijose jaustumėtės gerai, tai darydami. Be būtent taip šiandien atrodo neregių kasdienybė, kol didžioji dalis kortelių skaitytuvų yra prieinami tik viena jusle“, – pasakoja  „Telia“ atstovė.

Žmonės su negalia kartais užribyje lieka net kultūriniame lauke – filmai, serialai, spektakliai jiems dažnai būna tiesiog nepasiekiami. Tačiau nesudėtingas technologinis sprendimas – garsinis vaizdavimas – šią situaciją keičia iš esmės. Minėta technologija veikia paprastai: kai ekrane vyksta veiksmas be dialogų, specialus įgarsinimas pasakoja, kas tuo metu rodoma. Taip regos negalią turintys žmonės supranta kontekstą ir gali sekti siužetą. Garsinio vaizdavimo technologiją jau palaiko visas „Telia Play“ platformos originalus turinys, įskaitant tokius hitus kaip „Tiltas“ ir „Medžioklės sezonas“ bei bendrovės įgarsinta visa Hario Poterio filmų serija.

Nuo ko pradėti ir kaip tinkamai pasiruošti?

Nors iki Prieinamumo direktyvos įsigaliojimo liko kelios savaitės, daug įmonių dar tik pradeda pasiruošimus. Kaip teigia, šiuos procesus dar 2023 m. pabaigoje pradėjusios „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė, vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti žinių patikrinimas įmonės viduje – darbuotojų apklausa apie tai, kiek jie žino apie prieinamumą ir žmonių su negalia poreikius. Per šį patikrinimą nustatytos žinių spragos vėliau gali tapti geru pagrindu, nuo kurio galima atsispirti organizuojant negalios pažinimo mokymus.

Kitas svarbus žingsnis turėtų būti kreipimasis į žmonių su negalia organizacijas, tokias kaip Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą (LASS), kurios mielai konsultuoja verslą. Pavyzdžiui, į „Telia“ salonus pakviesti LASS atstovai negailėjo praktinių patarimų kaip salonus padaryti dar patogesnius asmenims turintiems regos negalią. Kartais labai paprasti sprendimai atneša didelius praktinę naudą, pavyzdžiui, padidintos etiketės leido prekių kainas matyti daug patogiau visiems, bet ypač – susiduriantiems su regos sutrikimais.

Prieš įsigaliojant direktyvai, įmonėms būtina atlikti ir savo skaitmeninių platformų ir produktų auditus, kuriuos gali vykdyti specializuotos agentūros ar IT specialistai. Vis dėlto, net ir adaptavus savo platformas pagal jų rekomendacijas, svarbu nepamiršti, kad prieinamumas yra ne vienkartinis projektas, o nuolatinis procesas. Tai reiškia, kad procesus reikia sustyguoti taip, kad atliekant bet kokius skaitmeninių išteklių tobulinimo darbus, kaskart reikia patikrinti prieinamumo funkcijų veikimą. 

Nenuostabu, jog dėl dažno kūrėjų aplaidumo negalią turintys asmenys kiekvieno programinės įrangos ar sistemos atnaujinimo laukia su dideliu nerimu. Net mažos programuotojų klaidos gali sutrukdyti jiems išsikviesti taksi, užsisakyti prekes ar kitaip sutrikdyti jų gyvenimo ritmą.

„Pritaikant prekes ir paslaugas žmonėms su negalia, svarbu to nedaryti vien tik dėl varnelės ar noro išvengti baudų. Verta pamąstyti, kad šie asmenys yra nauja, daugeliui verslų dar neatrasta klientų grupė, savo dydžiu prilygstanti Klaipėdos gyventojų skaičiui. Iš minėtų patobulinimų naudos galime gauti kiekvienas. Juk per savo gyvenimą susiduriame su įvairiais sveikatos sutrikimais ar kitais trumpalaikiais sunkumais, ribojančiais mūsų įprastą paslaugų naudojimą. Neįtikėtinas pavyzdys – dabar visų taip plačiai naudojamas elektrinis dantų šepetėlis buvo sukurtas būtent asmenims su ribotomis galimybėmis atlikti rankų judesius, o prigijo ir tapo naudojamas visų. Taip pat, kaip ir elektroninė knyga ar pėsčiųjų perėja“, – reziumuoja J. Markeliūnė.