Prieinamumo įstatymas jau čia – naujas etapas žmogaus teisių užtikrinime

Nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas (toliau – Įstatymas), įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (toliau – Prieinamumo direktyva). Prieinamumo reikalavimai palengvins daugelio žmonių kasdienybę, o kai kuriems iš jų – suteiks galimybę pirmą kartą pasinaudoti tam tikrais gaminiais ar paslaugomis savarankiškai.  

Galimybė padidinti šriftą, spalvų kontrastą ar aktyvuoti teksto keitimo į kalbą funkciją – tai tik keli pavyzdžiai, kaip turėtų būti naikinamos kliūtys, su kuriomis kasdien susiduria žmonės su negalia ar senjorai ir visi, kas susiduria su trumpalaikiais ar nuolatiniais funkciniais sutrikimais. 

Esminis gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimas – galimybė suvokti turinį daugiau nei vienu pojūčiu, kaip, pavyzdžiui, regos arba garso forma. Verslas skaitmeninius sprendimus turi pritaikyti pagal Įstatymu nustatytus prieinamumo reikalavimus, kad nurodytais gaminiais ir paslaugomis galėtų naudotis kuo daugiau žmonių.  

Prieinamumo klausimus koordinuos komisija 

Įsigaliojus Įstatymui, oficialiai veiklą pradės ir Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija prie Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Komisija). Komisija nagrinės įvairius klausimus, susijusius su gaminių ir paslaugų prieinamumu bei teiks pasiūlymus dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo valstybės politikos ir jos įgyvendinimo srityje. 

„Nauji prieinamumo reikalavimai yra aiškus žingsnis, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos ir praktiškai. Prieinamumas – tai ne privilegija, bet būtina sąlyga užtikrinant žmonių su negalia galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse“, – sako Komisijos pirmininkė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vadovė Eglė Čaplikienė. 

Komisiją sudaro atstovai iš įvairių institucijų. Dalis jų yra rinkos priežiūros institucijos, kurios nagrinės skundus dėl gaminių ir paslaugų neatitikties prieinamumo reikalavimams ir nagrinės ekonominės veiklos vykdytojų pareigų pažeidimus. Tai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 

Asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo asociacijų atstovai sudaro ne mažiau kaip vieną trečdalį Komisijos narių. 

Kam taikomos išimtys? 

Pokyčiai palies bankininkystės, transporto, el. prekybos ir kitus sektorius. Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai nustatyti Įstatymo 1 priede. 

Paslaugas teikiančios labai mažos įmonės atleidžiamos nuo prieinamumo reikalavimų laikymosi ir pareigų, susijusių su prieinamumo reikalavimų laikymusi. Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų – įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

Prieinamumo reikalavimai taikomi gaminiams: 

• Vartotojų kompiuterių aparatinei įrangai ir jos operacinėms sistemoms (asmeniniai kompiuteriai, įskaitant stalinius kompiuterius; knyginiai kompiuteriai; išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, ir kt.). 
• savitarnos terminalams (mokėjimo terminalai; savitarnos terminalai, skirti paslaugoms, kurioms taikomas Įstatymas); 
• vartotojų galiniams įrenginiams su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojamiems elektroninių ryšių paslaugoms teikti (maršruto parinktuvai; modemai ir kt.); 
• vartotojų prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų įrenginiams (išmanieji televizoriai, susiję su skaitmeninės televizijos paslaugomis ir kt.); 
• elektroninėms skaityklėms. 

Prieinamumo reikalavimai taikomi paslaugoms: 

• Elektroninių ryšių paslaugoms; 
• audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugoms; 
• kai kuriems keleivių vežimo paslaugų elementams (interneto svetainės; mobiliosios programėlės; elektroniniai bilietai ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugos; informacijos apie transporto paslaugas teikimo ir kelionių informacijos realiuoju laiku teikimo paslaugos; interaktyvūs savitarnos terminalai, išskyrus tuos, kurie yra įmontuotos transporto priemonių sudedamosios dalys); 
• vartotojų bankininkystės paslaugoms (interneto svetainės; mobiliosios programėlės; mokėjimo paslaugos ir kt.);
• elektroninėms knygoms ir jų specialiai programinei įrangai; 
• elektroninės prekybos paslaugoms.