Spaudos centras
Spaudos centras
Nusprendę pasiskolinti pinigų dauguma šalies gyventojų visų pirma kreipiasi į šeimos narius ar net draugus, o ne į finansines institucijas. Naujausias tyrimas atskleidė, kad lietuvių skolinimosi įpročiai gerokai skiriasi nuo kaimyninių šalių: latviai ir estai žymiai dažniau naudojasi bankų, kreditų bendrovių ar kitų finansų įstaigų paslaugomis.
Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atlikta tarptautinė gyventojų apklausa parodė, kad artimųjų pagalba išlieka pagrindiniu finansinės paramos šaltiniu. Dažniausiai per pastaruosius metus lietuviai pinigų skolinosi iš šeimos narių – tai nurodė 26 proc. apklaustųjų. Dažniausiai skolintasi iš tėvų (14 proc.), kiek rečiau – iš kitų šeimos narių (8 proc.), sutuoktinių ar partnerių (5 proc.) bei vaikų (4 proc.).
Tik apie 11 proc. respondentų teigia skolinęsi iš finansinių institucijų – bankų ar kitų kredito įstaigų. Tad nors dalis gyventojų ir pasitiki oficialiomis finansinėmis institucijomis, bendras tokių paskolų mastas išlieka gana nedidelis.
„Tyrimas parodė, kad net iš draugų ir kolegų skolintasi dažniau nei iš finansų įstaigų. Iš šių asmenų pasiskolinę nurodė net 16 proc. Lietuvos gyventojų. Panašius tyrimus atliekame jau ne vienerius metus ir situacija iš esmės vis parodo panašias tendencijas – lietuviai mėgsta dėl paramos kreiptis į artimuosius ir draugus. Priežasčių tam gali būti įvairių: tai ir pasitikėjimo ar ankstesnių patirčių klausimas, ir noras išvengti formalumų, prasta kredito istorija ar menkas jos supratimas, įsivaizdavimas, kad iš pažįstamų pinigus galima gauti greičiau ir paprasčiau. Galiausiai, tai turbūt lemia ir tradicijos, kai artimieji jaučiasi įsipareigoję padėti ir pinigų skolinti neatsisako“, – svarsto Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.
Kiek mažiau nei pusė apklausoje dalyvavusių gyventojų (48 proc.) teigė per pastaruosius 12 mėnesių pinigų nesiskolinę.
Kaimynai oficialiais skolintojais pasitiki labiau
T. Bataitis pastebi, kad nors Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje gyventojai taip pat mėgsta pinigus skolintis iš artimųjų, šiose šalyse atlikta ta pati apklausa parodė kur kas didesnį pasitikėjimą finansų institucijomis.
„Pavyzdžiui, estai taip pat dažnai kreipiasi į šeimos narius ir ši dalis net kiek didesnė nei Lietuvoje – apie 32 proc. respondentų nurodė pasiskolinę pinigų iš šeimos narių. Tačiau skolinimasis iš finansinių institucijų Estijoje yra gerokai dažnesnis nei Lietuvoje – iš jų skolinęsi nurodė 23 proc. respondentų, tad daugiau nei dukart daugiau nei Lietuvoje“, – teigia T. Bataitis.
Anot jo, Latvijoje gyventojai taip pat dažnai pasitiki finansinėmis institucijomis – tokį pasirinkimą nurodė apie 25 proc. respondentų. Dažniausiai tai buvo bankų paskolos ar kreditinės kortelės (15 proc.), tačiau reikšmingas vaidmuo tenka ir kreditų bendrovėms, paslaugas teikiančioms internetu – iš jų skolinosi 11 proc. latvių.
Lenkijoje gyventojai taip pat labiau pasitiki finansinėmis institucijomis – iš jų paskolas ėmę nurodė apie 22 proc. respondentų.
Svarbiausi kriterijai skolinantis
Paskolas per pastaruosius metus ėmusiems lietuviams svarbiausias kriterijus renkantis kreditorių buvo palūkanų norma – taip teigė 37 proc. apklaustųjų.
Kitas labai svarbus aspektas – mėnesinės įmokos dydis, kurį paminėjo apie 36 proc. respondentų.
Rečiau minimi kriterijai buvo susiję su palūkanų tipu, patogumu, lengvu prieinamumu bei kreditoriaus reputacija. Rečiau gyventojams rūpėjo dėl paskolos grąžinimo vėlavimo mokamos baudos ar patogi mobilioji programėlė.
„Dauguma gyventojų pirmiausia atkreipia dėmesį į finansinę kredito naštą ir jos įtaką asmeniniam biudžetui. Jiems taip pat rūpi, kokią galutinę sumą jie sumokės kreditoriui, per kiek laiko paskolą reikės grąžinti. Apibendrinant aiškiai matyti, kad Lietuvos gyventojai renkantis kreditą daugiausia dėmesio skiria finansiniams aspektams, tokiems kaip palūkanos, įmokos dydis ir bendros kredito sąnaudos, o techniniai ar patogumo kriterijai jiems yra mažiau svarbūs. Iš atsakymų galima spręsti, kad paskola imama tik gerai pasvarsčius, ar ją pavyks sklandžiai grąžinti“, – sako T. Bataitis.
Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad svarbiausias patikimos kredito įmonės požymis – aiški kainodara be paslėptų mokesčių (29 proc. respondentų). Taip pat dažnai minimi kriterijai – ilgalaikė patirtis rinkoje, teigiami atsiliepimai internete.
„Lietuvos gyventojai patikimomis skolinimo įstaigomis laiko tas, kurios yra skaidrios, patikimos, viešai vertinamos ir turinčios ilgametę patirtį. Patikimumas dažnai vertinamas ne tik pagal formalią informaciją, bet ir pagal asmenines rekomendacijas bei patirtį“, – pastebi bendrovės vadovas T. Bataitis.
T. Bataitis akcentuoja, kad skolinimasis visuomet turi savo kainą, todėl prieš imant kreditą būtina atsakingai įvertinti savo galimybes jį grąžinti. Prieš priimant sprendimą verta palyginti kelių skirtingų bendrovių pasiūlymus ir pasitarti su keliais kredito teikėjais. Svarbu atsižvelgti ne tik į mėnesinės įmokos dydį, bet ir į bendrą paskolos kainą.